Kard. Marengo: popiežiaus vizitas leis tikintiesiems pasijusti Bažnyčios širdyje
Netrukus prasidėsiantį vizitą kardinolas Giorgio Marengo įvardija kaip ypatingą malonę ir didelę garbę, bendruomenei priimti popiežių yra neįkainojama dovana. Ne tik todėl, kad tai pirmasis popiežiaus vizitas į šią Rytų Azijos šalį, neseniai atšventusią nepriklausomybės trisdešimtmetį. Šis vizitas turi ypatingą istorinę svarbą, idėjiškai šį vizitą galima susieti su vienu įvykiu, nutikusiu prieš aštuonis šimtus metų, kaip popiežius Inocentas IV išsiuntė pranciškoną Giovanni da Pian del Carpine kaip taikos pasiuntinį mongolams, priartėjusiems prie Europos vartų. Pirmieji kontaktai tarp popiežių ir mongolų valdovų įvyko jau XIII amžiuje.
Pasak kardinolo, šis vizitas padės tikintiesiems mongolams, gyvenantiems periferinėje pasaulio dalyje, pasijusti Bažnyčios širdyje, taip pat sustiprins santykius tarp Šventojo Sosto ir Mongolijos.
Mongolijos Bažnyčia nekantriai laukė ir rengėsi priimti popiežių. Šis vizitas jai labai svarbus, todėl prieš jį buvo nutarta surengti piligrimystę, dedikuotą Mergelės Marijos statulai, kurią neseniai neturtinga nekrikščionė moteris rado šalies šiaurėje esančiame šiukšlyne. Ši statula lankė katalikiškas bendruomenes, kur buvo meldžiamasi Rožinio malda prašant palaiminti šią apaštalinę kelionę.
Mongolijoje gyvena trys su puse milijono gyventojų, išsibarsčiusių po plačią teritoriją, apimančią virš milijono su puse kvadratinių kilometrų. Popiežius lankys katalikų bendruomenę, kuri išties labai maža – 1500 pakrikštytųjų, kurie renkasi aštuoniose parapijose ir koplyčioje. Penkios iš jų yra sostinėje, o keturios – atokesnėse vietovėse. Tai maža, bet labai gyva bendruomenė.
Bažnyčia vykdo daugybę projektų švietimo, sveikatos srityse, daug dėmesio skiriama liturginiam gyvenimui, katechetinei pastoracinei veiklai, kurią padeda vykdyti septyniasdešimt misionierių, iš jų dvidešimt penki kunigai, trisdešimt seserų vienuolių, pasauliečiai bei du vietiniai kunigai. Su kokiais iššūkiais susiduria Mongolijos Bažnyčia? Visų pirma gyventi pagal Evangeliją – tai iššūkis kiekvienai bendruomenei, kaip būti apaštalais ir misionieriais. Kitas iššūkis yra tikėjimo įkultūrinimas, kuris trunka ilgai, nes lydi tikėjimo brendimą tam tikrame kultūriniame kontekste. Dar vienas iššūkis – vietinių katechetų, pastoracinių darbuotojų, dvasininkų formacija.
Mongolijos Bažnyčiai labai svarbus tarpreliginis dialogas, nes tai šalis, kurios dauguma praktikuoja budizmą, taip pat yra nemažos musulmonų ir šamanų religinės bendruomenės. Pastaruoju metu kas porą mėnesių rengiami religinių lyderių susitikimai, kurie padeda geriau pažinti vieniems kitus ir dalintis tikėjimo kelione.
Šiuo metu Mongolijos visuomenė išgyvena didžių transformacijų metą, kai iškyla nauji socialiniai ir kultūriniai modeliai, auga ekonomika, kuri primeta tam tikrus gyvenimo stilius, atviresnius globalizacijai. Ši sparti plėtra suteikia galimybių, bet atneša ir pavojų – susilpnina kai kurias vietines tradicijas, padedančias stiprinti socialinę sanglaudą, ar palieka užribyje žmones, nespėjančius priimti naujovių. Kardinolas apibendrina, kad tai šalis, norinti pristatyti pasauliui savo pajėgumus.
(DŽ/Vatican News)
