Lurde baigėsi jubiliejinė piligrimystė, jos dalyvius sveikino popiežius
Reikia žinoti, kad Prancūzijos nacionalinė piligrimystė nėra vien kelionė į šventovę ir atgal, į namus, bet ir tikra istorinė bei organizuota tradicija, kuri apima šimtus organizatorių, tūkstančius savanorių, nakvynės punktus, taip pat dvasinio pasirengimo, kaip kad novenos kalbėjimas, būdus. Prancūzijos nacionaline piligrimyste jau pusantro amžiaus tradiciškai rūpinasi augustinų asumpcionistų ordinas (Assomption – ėmimas dangun), įsteigtas 1845 metais. Ir dabartinis nacionalinės piligrimystės direktorius yra asumpcionistas t. Vincentas Cabanacas.
150 metų nacionalinės piligrimystės sukaktis yra tinkama proga atsigręžti į praeitį. Sukakčiai skirtame dokumentiniame filme t. Patrickas Zago, asumpcionistų archyvaras, pasakoja apie pirmąją nacionalinę piligrimystę, surengtą 1872 metais. Šios piligrimystės kontekstas labai susijęs su politiniais ir socialiniais sukrėtimais Prancūzijoje ir Italijoje.
Prancūzija, vis dar pasidalinusi tarp monarchijos ir respublikos šalininkų, 1870 metais patyrė triuškinantį pralaimėjimą prieš Prūsiją, taip pat teritorijų netekimą. Politiškai kraštą supurtė komunų judėjimas, lėmęs pilietinius kruvinus susirėmimus, persipynęs su įsisenėjusiu antiklerikalizmu – tokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas Paryžiaus arkivyskupas, daug kitų kunigų ir vienuolių. Tuo pat metu jėga vienijant Italiją teko nutraukti I Vatikano susirinkimą, buvo panaikinta popiežiaus valstybė, o pats popiežius tapo tarsi kaliniu Romos mieste. Tokiame įtemptame, slegiančiame ir painiame kontekste daugybė katalikų jautė troškimą maldoje išlieti susirūpinimą, bet ne vien savo širdyje ar savo kambaryje. Daug kas jautė bendruomeninio ir viešo gesto poreikį. Kvietimas į nacionalinę piligrimystę, iniciuotas būtent asumpcionistų, ir tapo atsakymu į tokį poreikį. Pirmoji nacionalinė piligrimystė, primena t. Zako, įvyko ne Lurde, bet La Salette Dievo Motinos šventovėje Alpių papėdėje. Iki Mergelės Marijos apsireiškimų Lurde būtent ši šventovė buvo žinomiausia ir labiausiai lankoma. Pamačius, kiek daug tikinčiųjų atsiliepė į kvietimą, 1873 metų liepos antroje pusėje įvyko antroji nacionalinė piligrimystė, šį kartą jau Lurde, Pirėnų kalnų papėdėje, kur vyksta iki šiol. Šiose pirmosiose piligrimystėse, primena asumpcionistų istorikas, vyravo maldavimas, kad Bažnyčia ir pati Prancūzija išplauktų per neramius istorijos vandenis, o tikintieji įveiktų sukrėtimus. Bet netrukus piligrimystė Lurde įgijo kitų bruožų ir kitų funkcijų. Vienas iš žinomiausių, be abejo, yra speciali ligonių globa.
Nors šiandien Lurdo pavadinimas tarsi natūraliai siejasi su ligoniais – užregistruota dešimtys oficialių išgijimo stebuklų ir tūkstančiai privačių išgijimo ir malonių deklaracijų, ši piligrimystės paskirtis, dar kartą primena t. Vincentas Cabanacas, nacionalinės piligrimystės direktorius, atsirado ne pirmose piligrimystėse, o šiek tiek vėliau. Nors apsireiškimų laikotarpis Lurde susijęs su pagijimais, bet pati Mergelės Marijos žinia neišskiria ligonių, bet kalba apie Dievo garbinimą ir Dievo karalystę. Būtent apie tai, apie ką kalba ir Evangelija – Viešpaties stebuklai ir pagydimai visada susiję su tikėjimo pažadinimu ir su asmenų kreipimu pas Tėvą. Dievo karalystė – gyvenimas su Dievu – yra kažkas daugiau už fizinę sveikatą: to nereikia išleisti iš akių prašant pagijimo.
„Džiaugiuosi, kad daug jūsų, ištikimi ilgai liturginei ir pamaldumo tradicijai, čia ir kitose Prancūzijos katedrose ar parapijose maldoje kreipiasi Į Dievo Motiną su vaiko pasitikėjimu, kuris niekada nenuvilia. Raginu ganytojus nuolat puoselėti ir stiprinti meilę ir švelnumą, kuriuos tikintieji jaučia savo mylimai Globėjai, ypač diegiant ar iš naujo atrandant paplitusius pamaldumo aktus, kaip kad gražiąsias rugpjūčio 15 dieną rengiamas procesijas, kurių tradicija jūsų šalyje tęsiasi jau beveik keturis šimtus metų“, – sakoma popiežiaus žinioje, perskaitytoje pagrindinėse Žolinės ir 150-osios nacionalinės piligrimystės Mišiose.
„Pasauliui, o atskirai Prancūzijai, kuri buvo iškilmingai pašvęsta Mergelei Marijai – šio pašventimo negalima panaikinti – kaip niekada reikia Marijos globos dabartinių sunkumų, rūpesčių ir iššūkių akivaizdoje. Ryžtingai atsigręžkime į ją, nes ji yra mūsų Motina, o mes – jos vaikai!“, – pridūrė Pranciškus, melsdamas, kad Taikos Karalienė numaldytų ginklų žvangesį, žmonių širdyse pažadintų brolybę, saugotų tėvus, kurie neša didelę atsakomybę, ir jų vaikus, kad jie išskleistų savo potencialą. Taip pat globotų pagyvenusius žmones, kurie gali daug kuo pasidalinti, bet dažnai yra vieniši, daugybę kenčiančių dėl įvairiausių priežasčių.
„Ir negaliu nepaminėti visų ligonių ir neįgaliųjų, kurie visada taip gausiai atvyksta į Lurdą ieškoti Marijos paguodos ir kartu su juos lydinčiaisiais iškalbingai liudija pasauliui tikėjimą ir meilę. Visus juos nuolat laiminu“, – rašė popiežius šiemetinės nacionalinės piligrimystės Lurde dalyviams. (RK / Vatican News)
