Popiežiaus kelionė į Mongoliją: kodėl Bažnyčioje kiekis nėra svarbiausia

Popiežius keliauja į Mongoliją, tai labai lauktas jo vizitas, kuris liko neįgyvendintas Jono Pauliaus II darbotvarkėje. Azijos širdyje gyvuojanti bendruomenė, pas kurią keliauja popiežius Pranciškus, maža pažvelgus į skaičius, tačiau gyva tikėjimu ir stipri gailestingumo darbais. Pranciškus ne tik susitiks su 1500 šalies katalikų, bet su visa kilnia ir išmintinga tauta, puoselėjančia budizmo tradicijas.

Kodėl popiežius vyksta į Mongoliją? Kodėl skiria 5 dienas aplankyti tokiai mažai grupelei katalikų? Ar priežastys slypi geopolitikoje, nes tai šalis, kuri ribojasi su Rusija ir Kinija? Iš tikrųjų piligrimystės į Azijos periferijas tikslai neturi geopolitinių motyvų.

1970 m. lapkričio 30 d. šv. Paulius VI leidosi į ilgą kelionę, kuri siekė Samoa salyną Ramiajame vandenyne. Švęsdamas Mišias Leulumoega Tuai kaime, Upolu saloje, popiežius sakė: „Mane pas jus atvedė ne pomėgis keliauti ar paprastas susidomėjimas – atvykstu, nes visi esame broliai, tiksliau jūs esate mano sūnūs ir dukterys, tad teisinga, kad šeimos – šios Katalikų Bažnyčios šeimos – tėvas parodo kiekvienam, kad jis turi teisę būti mylimas lygiai kaip kiti. Žinote, ką reiškia Katalikų Bažnyčia? Reiškia, kad ji įsteigta visai visatai, visiems, kad nė vienam nėra svetima – jokiam žmogui, kad ir kokiai tautai jis priklausytų, koks būtų jo išsilavinimas, amžius ar gyvenamoji vieta – visiems joje yra vietos“.

Bažnyčia – vieta visiems. Bažnyčia, kur svarbu ne kiekis, kur nė vienas nėra svetimas, kad ir kokia kalba kalbėtų ar kokios kilmės būtų. Bažnyčia visiems, kaip sakė popiežius Pranciškus Lisabonoje. Nepraėjus nei mėnesiui po Pasaulio jaunimo dienų Lisabonoje, Romos vyskupas vėl leidžiasi į kelionę, sakydamas Mongolijos broliams ir seserims, kad džiaugiasi keliaudamas pabūti su jais kaip visų brolis.

(DŽ/Vatican News)