Lvive pašventinti „Motinų ir vaikų namai“
Ceremonijoje dalyvavo Lvivo miesto atstovai ir iš Varšuvos atvykusi Teresa Maciuszeka, Vargšų tarnaičių seserų albertinių kongregacijos vyresnioji. Šios kongregacijos seserys, dirbančios su namų neturinčiais ir kitais sunkiose situacijose atsidūrusiais žmonėmis, rūpinsis „Motinų bei vaikų namais“, greta kurių įrengti ir jų kambariai bei koplyčia.
Beje, kardinolas K. Krajewskis koplyčios kertinį akmenį pašventino dar prieš Rusijos invaziją, 2020 metų liepą. Pagal pirminį sumanymą, „Motinų ir vaikų namų“ paskirtis buvo tapti tam tikru krizių centru, kuriame kuriam laikui galėtų prisiglausti beviltiškose socialinėse situacijose atsidūrusios moterys su vaikais, pajusti saugumą ir sutvirtėjusios nuspręsti, ką daryti toliau. Namų komplekse taip pat suprojektuota valgykla vargstantiems, kurioje gali valgyti iki 300 asmenų. Tačiau šiuos sumanymus pražūtingas karas pakoregavo.
„Lvive – daugybė žmonių, kurie dėl karo neteko visko ir kuriems dabar labai reikia pagalbos. Jie atvyko į miestą tuščiomis rankomis, o mes stengiamės jiems padėti. Šie namai jiems taps naujos pradžios vieta ir prieglobsčiu daugeliui moterų ir motinų su vaikais. Tikime, kad šis karas netrukus baigsis ir Ukrainoje išauš laisvės ir taikos aušra, o žmonės galės sugrįžti į savo namus. Iki tol mes juos palaikysime ir padėsime jiems atsistoti ant kojų“, – sako Lvivo albertinių vyresnioji Jeronima Kondratska, ją cituoja Ukrainos lotynų apeigų katalikų žinių svetainės Credo, padėkojusi geradariams ir aukotojams, kurių parama leido užbaigti „Motinų ir vaikų namus“ nelengvu laikotarpiu. Namų statybą asmeniškai parėmė popiežius, aukotojai iš Lenkijos ir pačios Ukrainos.
Tai pakartojo ir iš Romos atvykęs Šventojo Sosto labdaros dikasterijos prefektas. „Kartu laiminkime šiuos namus, kad jie iš tiesų taptų namais kiekvienam, kuriam reikia pagalbos. Iš pradžių planuota, kad tai bus namai vienišoms motinoms ir krizių ištiktoms moterims. Tačiau prasidėjus dideliam karui šie namai taip pat teiks pagalbą žmonėms, kurie atsidūrė Lvive bėgdami iš nuo kovų apimtų vietovių, kuriems reikia laikino prieglobsčio ir pagalbos“, – sakė kardinolas K. Krajewskis.
Kitame pranešime Credo svetainė citavo karčius kardinolo K. Krajewskio apgailestavimo žodžius dėl rugsėjo 19 nakties dronų atakos, smogusios dideliam Lvivo arkivyskupijos Caritas Spes sandėliui ir jį sudeginusiam. Galima priminti, kad Ukrainos Caritas Spes direktorius kun. Viačeslavas Hrynevičius Vatican News sakė, kad tai nebuvo atsitiktinumas, netyčia atlėkusi nuolauža, kuri sukėlė gaisrą. Dronas taikėsi tiesiai į didelio sandėlio stogą. Nei sandėlyje, nei aplink jį nebuvo jokių karinių objektų, tai buvo gerai žinoma. Gaisro liepsnose sudegė daug tonų maisto, rūbų, taip pat elektros generatorių siunta, turėjusių pasiekti tuos, kuriems viso to trūksta. Laimė, išvengta žmonių žūčių, taip pat pavyko išgelbėti automobilius. „Rusijos federacija kariauja prieš tuos, kurie teikia pagalbą ir tuos, kurie jos laukia. Čia nebuvo jokios klaidos. Dronas buvo sąmoningai nukreiptas į mūsų sandėlį“, – neabejojo kunigas. Lvivo vyskupas augziliaras Edvardas Kava pridūrė, kad po kelių dienų penki sunkvežimiai turėjo išvykti į rytų ir pietų Ukrainą, kur parama būtų buvusi išdalinta fronto linijos rajonams. Labai apmaudu, kad pražuvo ir vos dieną prieš ataką Lenkijoje šeimų solidarumo tinklo surinkta maisto siunta, virš 600 dėžių. Dar kita pražuvusi pagalbos dalis, kaip kad elektros generatoriai, buvo kaupiama rengiantis ateinančiai žiemai. Pasak vyskupo, atsakingo už humanitarinės paramos perskirstymą, Caritas Spes šiuo sandėliu, suteiktu vienos bendrovės, naudojosi apie pusantrų metų, per tą laiką čia atvyko ir vėl iškeliavo daugiau nei 1200 sunkvežimių įvairios pagalbos.
Kaip informuoja Lvivo lotynų apeigų arkivyskupija, kardinolas K. Krajewskis ir apaštalinis nuncijus V. Kulbokas, lydimi Lvivo arkivyskupo, aplankė reabilitacijos centrą „Nepalaužiami“, kuriame slaugomi sunkiai sužaloti kariai ir civiliai. Viena centro dalis skirta vaikams. (RK / Vatican News)
