Paskirtasis kardinolas Ch. Pierre’as: poliarizaciją lemia dėmesys vien idėjai
Popiežius neseniai kalbėjo apie Bažnyčios poliarizacijos pavojų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip to išvengti? Ar tai labiau visą Amerikos visuomenę veikiantis reiškinys?
„Sakyčiau, kad tai susiję ne tik su JAV. Poliarizacija šiandien egzistuoja visame pasaulyje, ypač ją matome politikoje, – pastebi diplomatas. – Man į akis krenta sunkumai, kuriuos patiria politikai, norėdami susikalbėti ir aptarti bendrų problemų sprendimą. Poliarizacija kyla dėl to, kad lengvai pamirštame tikrovės, kuri visada sukasi apie žmones, konkretumą. Kai žmogus užsidaro arba pamiršta kitus asmenis, konkrečias situacijas ir juda vien idėjų link, tampa poliarizuotas, nes įsitraukia į tai, ką mes Jungtinėse Valstijose apibrėžiame kaip tam tikrą „kultūros karą“.
„Visuomenėje vyksta kultūrinis karas. Paimkime konkrečią problemą – migracijos problemą – didelę mūsų pasaulio, ne tik JAV, problemą. Tai tikra problema, nėra kitos išeities, kaip tik ją išspręsti. Tačiau visuomenė – ypač Jungtinėse Valstijose – parodo, kad ji yra nepajėgi jos išspręsti, ir tada poliarizuojasi aplink sprendimus, kurie niekada nebus įgyvendinti. Bažnyčia Amerikoje per pastaruosius 50 metų atliko didžiulį darbą gindama tikrąsias vertybes: kovojo už gyvybės vertę ir su abortais, gynė skurdžiausiuosius... Bažnyčia Amerikoje iš tiesų ypatingai gina vargingiausius. Rizika, sako Šventasis Tėvas, yra susitelkti tik į „vertybę“ ir tarsi išleisti iš akių asmenį. Visada turime ginti konkrečių žmonių gyvybes. Ir Bažnyčia tai daro. Taigi tai ne tik idėjų mūšis, bet ir įsipareigojimas, kurį turi prisiimti visi visuomenės ir Bažnyčios lygiai, bendradarbiaudami tarpusavyje. Pavyzdžiui, kova už gyvybę turi būti konkreti visais lygiais. Jungtinėse Valstijose veikia nuostabus judėjimas, lydintis motinas. To mūsų prašo popiežius. Tokiu būdu nebūsime vien tik idėjų gynėjai, nes, jei ginu tik idėją, bet kas, kuris nesutinka, tampa mano priešu. Ir taip gauname priešingą pasekmę: užsiimame vien kultūrinėmis kovomis, bet pamirštame tikrovę.“
„Netrukus prasidės pirmasis iš dviejų Sinodų apie sinodiškumą. Tai tema, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai „techniška" ir aktuali tik pačiai Bažnyčiai. Kaip ji suvokiama Jungtinėse Valstijose?“, – klausė „Vatican News“ vyriausiasis redaktorius.
„Yra bijančių, daug žmonių demonizavo sinodiškumo idėją dėl nepakankamo supratimo, ko nori Šventasis Tėvas. Manau, kad popiežius iškėlė šią temą, nes mato, kad visuomenė pasikeitė. Prisimenu, kaip 2007 m. Aparesidos konferencijoje išryškėjo labai svarbi tema – epochų kaita: šiame globalizuotame pasaulyje, naujame pasaulyje, problemos taip pat yra naujos. Tada Bažnyčia suprato, kad turime eiti kartu ir ieškoti sprendimų, kaip evangelizuoti tą naują pasaulį. Eiti kartu kaip Bažnyčia, taikant susitikimo ir dialogo metodą. Daug žmonių šiek tiek bijo dialogo, nes dialogas reikalauja atsivėrimo, nuolankumo ir bendro sprendimų ieškojimo. Šventojo Tėvo inicijuotas Sinodas yra būtent toks“, – svarsto paskirtasis kardinolas Ch. Pierre‘as.
„Deja, daug žmonių neperskaitė gerai visų Pranciškaus kalbų. Pavyzdžiui, kai jis sako: „Turime būti kartu, kalbėtis, išklausyti vieni kitus. Klausytis, drauge melstis ir prašyti Šventosios Dvasios, kad ji mus įkvėptų“. Yra manančių, kad tai reiškia perdaryti Bažnyčią į kažką nauja, kas neturi nieko bendra su senąja, ir sakančių: „Tai katastrofa!“. Šiandienos iššūkis – įveikti šią baimę ir pradėti eiti iš naujo... Turime tai daryti labai nuolankiai, įsiklausyti vieni į kitus, matyti, ką jau padarėme evangelizuodami naująjį pasaulį, apsikeisti idėjomis ir tada padaryti tam tikras išvadas dėl evangelizacijos, o ne dėl visų struktūrų pakeitimo ar tokių išvadų, kurios galbūt yra kai kurių grupių darbotvarkės dalis“, – pastebi arkivyskupas Ch. Pierre‘as, apaštalinis nuncijus JAV. (RK / Vatican News)
