Popiežius pasveikino garsioje vengrų abatijoje vykusį susitikimą
Kaip nurodoma simpoziumo programoje, 996 metais įsteigtoje ir Vengrijos valstybingumo ištakas menančioje abatijoje susirinko pagrindinių Vengrijos krikščioniškų bendruomenių vadovai, o įvadinius pranešimus skaitė du iš kitur atvykę garbingi svečiai. Simpoziume, be katalikų, įskaitant apaštališkąjį nuncijų Michaelą Wallace’ą Banachą, dalyvavo Vengrijos Reformatų Bažnyčios sinodo pirmininkas Zoltánas Balogas ir Vengrijos Liuteronų Bažnyčiai šiuo metu pirmininkaujantis vyskupas Tamás Fabiny. Pagrindinius pranešimus perskaitė Konstantinopolio ortodoksų patriarchas Baltramiejus ir Ruandos sostinės Kigalio arkivyskupas kardinolas Antoine’as Kambanda. Vėliau surengti diskusijų stalai, kuriuos moderavo akademikai iš Čekijos, Rumunijos, Austrijos, Vokietijos, Australijos ir pačios Vengrijos. Visus trumpai pasveikino Vengrijos premjeras Zsoltas Semjénas.
Kigalio arkivyskupas dalijosi savo krašto, patyrusio baisų genocidą, patirtimi ir ilgalaikėmis pasekmėmis, iki šiol jaučiama kančia. Taip pat tai, ką Bažnyčia galėjo padaryti, kad šią kančią mažintų ir gydytų, nuo istorijų išklausymo, tarpininkavimo šeimų susitaikymui, iki ugdymo taikai. Taip pat tai, ką daro Dievo malonė ten, kur žmogiškai nusvyra rankos, girdint istorijas, kaip vieni kaimynai žudė kitus, kaip mokiniai žudė mokytojus, kurie juos mokė, kaip vienuolės ir kunigai krito nuo rankos tų, kuriems jie skelbė Evangeliją. Buvo atvejų, kai vienos ir tos pačios šeimos nariai žuvo nuo kitų rankos vien dėl to, kad buvo sudarę santuoką su kitos etninės grupės nariu.
Simpoziumas baigėsi ekumeniniais mišparais, kuriems vadovavo kardinolas iš Ruandos A. Kambanda, o homiliją pasakė patriarchas Baltramiejus. Pastarasis Vengrijoje praleido kone savaitę ir, be kitų dalykų, sekmadienį Panonhalmos benediktinų abatijoje vadovavo dieviškajai liturgijai pagal ortodoksų apeigas, transliuotai per televiziją. Tos pačios dienos vakare patriarchas aplankė ukrainiečių bendruomenę Budapešte, o vizitą baigė pirmadienį dalyvaudamas Budapešto katalikų universiteto ir Budapešto viešųjų paslaugų universiteto surengtos konferencijos apie aplinkos apsaugą atidaryme.
Visus savaitgalį Panonhalmos benediktinų abatijoje susirinkusiuosius pasveikino popiežius Pranciškus, kuris pažymėjo, kad jie kalba apie taiką tokiu metu, kai žmonija žaloja dalimis vykstantis trečiasis pasaulinis karas. Susitikimas benediktinų abatijoje turi simbolinę reikšmę, atsiminus vadinamąją Pax benedictina – šv. Benedikto, Europos globėjo, mokymą apie tai, kaip pasiekti vidinę taiką ir ramybę. Nors šv. Benediktas nesvarstė apie taiką tarp tautų, jo parašyta regula ir kiti raštai yra puikus gidas ne vien vienuoliams, kaip tapti taikiu ir susitaikiusiu žmogumi. O toks žmogus tampa taikos šaukliu ir kitiems.
Šv. Benediktas, pasak Pranciškaus, parodo, kaip žmonėms sugyvenant su Dievo malone galima įveikti ginčų ir nesantaikos pavojus. Jis neužsimerkia prieš skirtumus ir nelygybę tarp savo bendruomenės narių, aiškiai suvokia kalbinių, etninių ir kultūrinių įspaudų sudėtingumą, kuris potencialiai gali būti tiek žmogiško turtingumo, tiek konflikto šaltinis. Į viską šv. Benediktas moka pažvelgti ramiai ir taikiai, visiškai įsitikinęs visų žmonių vienodu orumu ir verte. Benedikto taika nėra utopinė, priešingai, ji yra labai praktiškas kelias į draugystę su Dievu ir žmogumi, perspėjantis nedelsti siekti teisingumo ir taikos, bet tuo pat metu vengti apsimestinės taikos.
„Brangūs broliai ir seserys, patys eikime taikos keliu, tapkime taikos pasiuntiniais ir tarnais ten, kur gyvename ir dirbame! Bet visų pirma melskimės už taiką! Dabartinis karas Ukrainoje dramatiškai ragina mus atverti akis ir širdis taip pat daugeliui dėl karo kenčiančių tautų“, – rašo popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)
