Rugsėjo 5-ąją minima Motinos Teresės šventė ir JT labdaringumo diena
2012 m. Jungtinių Tautų Organizacija šią datą, pripažindama Motinos Teresės pasiaukojantį darbą, 1979 m. įvertintą ir Nobelio taikos premija, paskelbė Tarptautine labdaros diena.
„Labdara, kaip ir savanorystė ar filantropija, kuria tikrus socialinius ryšius, įtraukią ir atsparią visuomenę. Labdara gali sušvelninti skaudžiausius humanitarinių krizių padarinius, papildyti viešąsias sveikatos priežiūros, švietimo, būsto ir vaikų apsaugos paslaugas. Ji padeda plėtoti kultūrą, mokslą, sportą, saugoti kultūros ir gamtos paveldą. Ji taip pat skatina marginalizuotų ir nuskriaustųjų teises, skleidžia žmogiškumo žinią konflikto situacijose“, – pažymima JTO Labdaros dienos pristatyme, kuriame paminimas išskirtinis Motinos Teresės darbas kovojant su skurdu, palengvinant žmonių kančią.
Tačiau liturginė Motinos Teresės (Gonxha Agnes Bojaxhiu, 1910–1997) šventė kviečia pažvelgti į jos gyvenimo ir darbo šaltinį – kaip ir daug kitų didžių šventųjų, ji konkrečiu būdu išreiškė tai, ką išpažino tikėjimu ir ko meldė: kvietimą mylėti Dievą ir artimą. Kalbama ne vien apie paprastą ir greitą pagalbą sunkumų patiriančiam žmogui, bet apie visą gyvenimą persmelkiančią nuostatą ir įsipareigojimą, kurį galima pavadinti pašaukimu artimo meilei.
„Visą savo gyvenimą Motina Teresė buvo dosni dieviškojo gailestingumo dalintoja, visiems tarnaudama per žmogiškos gyvybės gynimą – negimusios, apleistos ar atstumtos. Ji įsipareigojo ginti gyvybę nepaliaujamai skelbdama, kad „dar negimęs yra silpniausias, mažiausias, vargingiausias“. Ji pasilenkė prie išsekusiųjų, paliktų mirti pakelėje, pripažindama, kad jie turi Dievo suteiktą orumą. Ji balsiai kreipėsi į žemės galinguosius, kad jie pripažintų savo kaltę nusikaltimų – skurdo, kurį jie patys sukūrė – akivaizdoje. Gailestingumas jai buvo „druska“, suteikianti skonį kiekvienam jos darbui, ir „šviesa“, nušviečianti tamsą tų, kurie nebeturėjo net ašarų verkti dėl savo skurdo ir kančios“, – 2016 m. rugsėjo 4-ąją Motinos Teresės kanonizacijos Mišių dalyviams homilijoje kalbėjo popiežius Pranciškus ir pridūrė: „Jos misija miestų pakraščiuose ir egzistencinėse periferijose išlieka ir mūsų dienomis kaip iškalbingas Dievo artumo vargingiausiems iš vargšų liudijimas. Šiandien patikiu šią pavyzdinę moters ir vienuolės figūrą visiems savanoriams: tegul ji būna jūsų šventumo pavyzdys!“
„Pagal kraują esu albanė. Pagal pilietybę – indė. Pagal tikėjimą esu katalikė vienuolė. Kalbant apie pašaukimą, priklausau visam pasauliui. O mano širdis visiškai priklauso Jėzaus širdžiai“, – sakoma viename iš dažnai cituojamų Motinos Teresės posakių. (RK / Vatican News)
