Ukrainiečių graikų katalikų vyskupai suvažiavo į Romą
Pagrindinė Ukrainos graikų katalikų vyskupų sinodo tema yra karo aukų sielovada. Pastaraisiais mėnesiais didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, ukrainiečių graikų katalikų vyriausiasis ganytojas, kalbėjo, kad po karo, kuris, neabejoja jis, baigsis ukrainiečių teisės gyventi ir tvarkytis savo valstybėje apgynimu, vienas iš svarbiausių dalykų bus tvarkymasis su karo pasekmėmis. Reikės ne vien atstatyti kaimus ir miestus, bet taip pat gydyti žmonių kūnuose ir dvasioje paliktas žaizdas. Ne vien karo veiksmuose dalyvaujančių karių, bet ir visos visuomenės, kuri šiuo metu yra stipriai traumuojama. Sunku surasti šeimą, kuri tarp savo narių ar artimų žmonių neturėtų žuvusiųjų ar sužeistų kare. Didysis arkivyskupas paragino jau dabar rengtis psichologinių ir dvasinių karo žaizdų gydymui, domėtis ir mokytis, kaip tą daryti, rengti tokią pagalbą galinčius suteikti žmones, kurti tuo pasirūpinti galėsiančias institucijas, bendradarbiauti su pilietinėmis ir valstybinėmis iniciatyvomis. Pasak S. Ševčuko, ateityje klestinčios Ukrainos sąlyga yra ne vien karinė pergalė, bet ir visuomenės psichinė ir dvasinė sveikata.
Kalbėdamas apie būsimą vyskupų susitikimą Romoje – praėjusiais metais dėl saugumo trūkumo jis buvo surengtas Lenkijoje, o prieš tai dvejus metus paeiliui dėl pandemijos vyko virtualiai – didysis arkivyskupas kreipėsi į ukrainiečius graikų katalikus Italijoje, kviesdamas juos į iškilmingas apeigas rugsėjo 10 dienos popietę Šv. Petro bazilikoje, kurių metu bus švenčiamas Šv. Juozapato Kuncevičiaus, pirmojo graikų katalikų šventojo, 400 metų kankinystės jubiliejus. Šio šventojo kapas yra Šv. Petro bazilikoje.
Galima priminti, kad šis jubiliejus buvo pradėtas 2022 lapkričio 12-osios Mišiomis Šv. Petro bazilikoje, kuriose dalyvavo ir kiti svečiai, įskaitant Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą. Reikia pridurti, jog ir Lietuvoje paskelbti šv. Juozapato Kuncevičiaus, kurio gyvenimas ir veikla tampriai susieti su Vilniumi ir Abiejų Tautų Respublikos istorija, metai.
Kaip praneša Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios informacinė tarnyba, į Romą atvyko 45 vyskupai iš 55 ir jau rugsėjo 3-iąją dalyvavo bendroje liturgijoje Šv. Sofijos bazilikoje Romoje. Čia juos taip pat pasveikino Rytų Katalikų Bažnyčių dikasterijos prefektas Claudio Gugerotti.
Didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas kalbėjo apie tris vilties ženklus. Pirmasis vilties ženklas yra pats sinodas. Bažnyčios istorija liudija, kad sinodai ir susirinkimai, sušaukti krizės ir išmėginimų metu, kaip kad dabar vykstantis karas, tapdavo išskirtiniu Šventosios Dvasios veikimo metu. Todėl šiame sinode ukrainiečiai ganytojai iš visos širdies mels Dievo valios supratimo ir drąsos bei jėgų jos įgyvendinimui. Pasak S. Ševčuko, dalis žmonių karo, taikos, ateities klausimus traktuoja vien materialiai, žemiškai. Tuo tarpu Bažnyčia į tikrovę žvelgia Dievo Karalystės šviesoje, nors kai kam tai tarsi akmenukas bate.
Antras vilties ženklas yra tai, kad sinodas vyksta Romoje, mieste, kuriame ukrainiečiai vyskupai gali kreipti į „Urbi et Orbi“, į popiežių ir likusį pasaulį. Šiandien, kai atsibunda senosios imperijos, kai agresorė Rusija Ukrainoje vykdo nekolonijinį karą, labai svarbu, kad pasaulis išgirstų tikrąją Ukrainos, pačios Rusijos ir Rytų Europos istoriją – ne tą, kurią parašė kolonizatoriai imperialistai, o tą, kuri papasakota ir parašyta krauju tautų, iš kurių buvo atimta laisvė ir kurios kovojo už teisę į egzistenciją, į laisvę, kaip kad šiandien Ukraina kovoja už savo visišką valstybingumą ir nepriklausomybę.
Trečias vilties ženklas yra proga asmeniškai susitikti su popiežiumi Pranciškumi ir gauti iš jo ženklą. Popiežius yra klausymosi ir gestų mokytojas, pažymėjo ukrainiečių ganytojas, pridūręs, kad prieš oficialią audienciją visi sinodo dalyviai yra popiežiaus pakviesti į neformalaus pobūdžio susitikimą, kuriame kiekvienas ganytojas galės papasakoti apie savo kaimenę.
Arkivyskupas C. Gugerotti pakartojo, kad popiežiaus dėmesys Ukraina yra didelis ir nepakitęs, kad popiežius ir visa Bažnyčia yra labai dėkingi už ukrainiečių vyskupų rodomą pasiaukojimą dėl savo žmonių ir rūpestį jais, o karą Ukrainoje pavadino ateistiniu – kas atima nekaltųjų gyvybę, tas kėsinasi ir į Dievo buvimą. (RK / Vatican News)
