Ką sinode pasakytų šv. Juozapatas? Paroda apie garsųjį vienybės apaštalą
Pagrindinę parodos iškilmingo atidarymo kalbą pasakė Romos kurijos kardinolas Kurtas Kochas, kuris apžvelgė šv. Juozapato kankinystės svarbą krikščionių vienybei ir reikšmę nūdienos Bažnyčiai. Pasak kardinolo, šv. Juozapato gyvenimas ir veikla rodo, kad sekimas Kristumi ir šiandien gali apimti kankinystę, kuri yra aukščiausias meilės ir bendrystės liudijimas.
Pažymėjęs, kad šv. Juozapatas paaukojo savo gyvenimą siekdamas ortodoksų ir katalikų vienybės, K. Kochas patikino, kad už šį troškimą šv. Juozapatas turėjo susimokėti savo gyvybe: jį nužudė ortodoksai. Kardinolas apgailestavo, kad šv. Juozapato kankinystės tragedija ir šiandien kartojasi Ukrainoje per siaubingą ir beprasmišką Rusijos agresijos karą, kuriame krikščionys žudo kitus krikščionis, ortodoksai – kitus ortodoksus. Kardinolas pridūrė, kad tai yra baisus krikščioniškos kankinystės sampratos iškraipymas.
Į parodos dalyvius, be K. Kocho, Krikščionių vienybės dikasterijos prefekto ir šiuo metu Vatikane vystančio Vyskupų sinodo asamblėjos nario, kreipėsi dar du sinodo tėvai: Sviatoslavas Ševčukas, Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios primas, ir Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupas ir Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas, sinode atstovaujantis Europos vyskupų konferencijų tarybai. Vilniaus arkivyskupas pristatė šv. Juozapato gyvenimo, kankinystės, kanonizavimo ir šventumo garso genezę bei paaiškino, kodėl krikščionių vienybės apaštalu tituluojamas graikų apeigų ganytojas šv. Juozapatas svarbus lietuviams ir Lietuvai. Vilniaus arkivyskupas pridūrė, kad šv. Juozapatas yra pirmas bendras Abiejų Tautų respublikos graikų apeigų šventasis.
Ką Vatikane posėdžiaujančiam sinodui pasakytų šv. Juozapatas, klausė Sviatoslavas Ševčukas, Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas samprotaudamas apie šv. Juozapato kentėjimo su kenčiančia Ukraina ir ištikimybės tikėjimui iki gyvybės paaukojimo prasmę. Anot S. Ševčuko, šv. J. Kuncevičius sinode visų pirma kalbėtų apie Bažnyčios kelią į šventumą, be to, kviestų į atsivertimą, kad gyventume tikėjimu, vedančiu į visų krikščionių vienybę, ir, trečia, jis sinode būtų kenčiančios Ukrainos balsas.
S. Ševčukas dėkojo Lietuvai ir Bažnyčiai Lietuvoje už visokeriopą Ukrainos užtarimą, draugystės ir brolystės liudijimą. Ukrainos graikų katalikų primas pažymėjo, kad jam Vilnius yra ypatingai brangus miestas, nes čia gyveno ir dirbo kankinys šv. Juozapatas, kai kurie jo pirmtakai – Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios vadovai, Lietuvos sostinėje daugelį metų veikė šv. Bazilijaus Didžiojo ordino, kurį, be kitų, kūrė ir šv. Juozapatas, centrinė būstinė, pažymėjo S. Ševčiukas, Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vyriausias ganytojas.
Parodos, kuri veiks iki š. m. lapkričio 20 d., iniciatorius, rengėjus ir atidarymo šventės dalyvius pasveikino Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo P. Parolino, ukrainiečių bazilijonų ordino, Šv. Nilo graikų abatijos Grotaferatoje atstovai ir Popiežiškojo Grigaliaus universiteto rektorius. Parodos eksponatus atidarymo šventės dalyviams pristatė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šventojo Sosto.
Parodos dalyviai, tarp kurių buvo Lietuvos ir kitų šalių ambasadoriai Romoje bei Šventojo Sosto atstovai, lapkričio 11–12 dienomis buvo pakviesti kartu su Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos katalikų bendruomenėmis dalyvauti šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystės 400 metų jubiliejaus uždarymo iškilmėse Šv. Petro bazilikoje. Taip pat pranešta apie Popiežiškajame Biblijos institute lapkričio 13–14 d. vyksiančią tarptautinę mokslinę konferenciją apie šv. Juozapatą.
Vyskupo šv. Juozapato žemiškieji palaikai nuo 1963 metų palaidoti prie pat apaštalo šv. Petro kapo, Šv. Bazilijaus Didžiojo koplyčios altoriuje Šv. Petro bazilikoje. Šventojo kankinio, 1867 m. kanonizuoto šv. Petro ir Pauliaus liturginės iškilmės dieną, atvaizdas yra ir Lietuvių koplyčioje, esančioje vienoje Vatikano bazilikos grotų. (SAK / Vatican News)
