Šv. Benediktas – taikos pasiuntinys ir Europos globėjas
Šv. Benediktas Nursietis nesvarstė apie taiką tarp tautų, tačiau jo mokymas – Pax benedictina – yra puikus gidas, kaip tapti taikiu ir susitaikiusiu žmogumi. O toks žmogus tampa taikos šaukliu ir kitiems, pažymėjo popiežius Pranciškus rugsėjo mėnesį sveikindamas vieno ekumeninio susitikimo apie taiką dalyvius.
Prieš 59 metus šv. Benediktas, benediktinų ordino steigėjas ir krikščionių vienuolystės Vakaruose pradininkas, paskelbtas pagrindiniu Europos globėju. Popiežius šv. Paulius VI 1964 m. spalio 24 d., paskelbtame laiške Pacis nuntius, kuriuo informavo apie titulo suteikimą, pirmaisiais teksto žodžiais šv. Benediktą pavadino Taikos pasiuntiniu, vienybės kūrėju, civilizacijos mokytoju ir, visų pirma, Kristaus religijos šaukliu.
Su Kristaus įstatymu, jo kryžiumi, kartu su mokslu ir arklu šv. Benediktas ir jo mokiniai pagrindė ir tobulino viešojo ir privataus gyvenimo nuostatas Europoje tai laikais, kai po Romos imperijos žlugimo žemyno dalys skendėjo tamsoje, be civilizacijos ir dvasinių vertybių. Naujosios eros aušrą Europoje pagimė Benediktas. Jo mokymas apie dieviškojo kulto pirmumą sucementavo Europos dvasinę vienybę, kurios dėka, rašė Paulius VI, kalbos, kilmės ir kultūros pagrindu pasidalijusios žemyno tautos susivokė esančios Dievo tauta.
Kaip anuomet krikščioniškosios civilizacijos šviesa išsklaidė tamsumas ir paskleidė taikos dovaną, tegul ir dabar, Europai siekiant išplėsti savo vienybę, Benediktas, kaip jos globėjas, tevadovauja visam Europos gyvenimui ir savo užtarimu teužtikrina, kad ji toliau vystytųsi ir stiprėtų, palinkėjo popiežius, kuris tą pačią laiško paskelbimo dieną, 1964 m. spalio 24-ąją, asmeniškai iš naujo konsekravo atstatytą Montecassino vienuolyną, sugriautą per karą 1944 m.
Atšventinęs garsaus vienuolyno bažnyčią, kurioje nuo seno ilsisi šiame vienuolyne mirusio šv. Benedikto žemiškieji palaikai, Paulius VI meldė Dievą, kad per bombardavimus visiškai sugriautas Montecassino benediktinų vienuolynas simboliškai ženklintų visų pasaulio karų pabaigą.
„Norime, pranašo Izaijo žodžiais tariant, kad kalavijai būtų perkalti į arklus, o ietys – į pjautuvus ir visa didžiulė ginklų energija, naudojama žudyti ir naikinti, būtų skirta gyvenimui ir kūrimui, ir, kad tai pasiektume, turime per atgailą atgaivinti žmonijos brolybę: atsisakyti dirvą karams parengiančios neapykantos, išdidumo ir pavydo mentaliteto ir jį pakeisti noru ir viltimi siekti santarvės ir bendradarbiavimo, laisvę ir meilę sujungti su krikščioniška taika“, – pažymėjo popiežius šv. Paulius VI per Montecassino vienuolyno atšventinimo apeigas.
Europos dangiškųjų globėjų sąrašas pastaraisiais dešimtmečiais išaugo iki šešių. Be šv. Benedikto Nursiečio, Europos globėjai yra šventosios ir šventieji Brigita Švedė, Kotryna Sienietė, Edita Stein ir slavų apaštalai Kirilas ir Metodijus. (SAK / Vatican News)
