Antgamtiniai reiškiniai Prisikėlimo bazilikoje Jeruzalėje?
Akmuo Prisikėlimo bazilikoje Jeruzalėje yra visų konfesijų krikščionims brangi relikvija – marmuro plokštė ant kurios, pagal tradiciją, buvo paguldytas, pateptas ir suvyniotas į drobulę nuo kryžiaus nuimto mirusio Jėzaus Kristaus kūnas. Jis buvo palaidotas netoli esančiame kape, ant kurio IV a. pastatyta šventovė Jėzaus prisikėlimui iš numirusių atminti.
Per internetą paskleistame vaizdo įraše rodomas Patepimo akmuo ar jį primenantis objektas, o prie įrašo pridėtame tekste aiškinama apie iš akmens į jo paviršių prasiveržiantį aliejų ir kraują.
Pranciškonų kustodija, kuriai pavesta užtikrinti visų Šventosios Žemės krikščionių bendruomenių santaiką ir Status quo normų vykdymą, komunikate patikslino, kad akmuo kasdien patepamas aliejais ir mira. Tai daroma tam, kad pamaldūs tikintieji, audeklo skiaute nušluostę akmens, pastatyto ant šventovės grindinio, paviršių, galėtų turėti ir saugoti savo asmeniniam pamaldumui skirtą Kristaus mirties atminimą.
Šventosios Žemės Kustodija pažymėjo, kad neturi nieko bendra su vaizdo įrašu, internete rodančiu aliejaus ir kraujo dėmes ant akmens, ir kad nėra jokio antgamtinio reiškinio, kuris patvirtintų tai, kas tvirtinama prie įrašo pridėtame tekste. Nė vienas Kustodijos pranciškonas nėra susijęs šios medžiagos platinimu, pažymėjo Kustodija.
Status quo reglamentuoja Jeruzalės krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių nuosavybės ir teisės klausimus, apeigų ir liturgijos atlikimo Prisikėlimo bazilikoje būdus. Prisikėlimo bazilika ir joje esantys du pagrindiniai Kristaus mirties ir prisikėlimo paminklai – Prisikėlimo koplyčia ir Patepimo akmuo yra bendra trijų konfesijų – Graikų Ortodoksų Bažnyčios, Katalikų Bažnyčios ir Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios – nuosavybė. (SAK / Vatican News)
