Aptartas Rytų Katalikų Bažnyčių ekumeninis vaidmuo
Įvadiniame sveikinimo žodyje kardinolas Kurtas Kochas, Popiežiškosios krikščionių vienybės dikasterijos prefektas, pasveikino konferencijos dalyvius. Ekumenizmas taip pat jaučia skaudžias karo pasekmes. Kita vertus, Ortodoksų Bažnyčios yra artimiausios katalikams tokiais pamatiniais klausimais, kaip kad Eucharistija ir apaštalinė įpėdinystė. Abi pusės jaučia skubų poreikį peržengti atitolimą ir susvetimėjimą tarp Rytų ir Vakarų, kad vėl kartu galėtų švęsti Eucharistiją.
Ekumeniniame susitaikymo procese Rytų Katalikų Bažnyčių, esančių vienybėje su Romos vyskupu ir gyvenančių greta Ortodoksų Bažnyčių, vaidmuo pabrėžtas jau Vatikano II Susirinkime. Šį vaidmenį vėliau skatino ir stiprino šv. Jonas Paulius II, parašęs apaštalinį paraginimą Orientale Lumen, patvirtinęs specialų Kanonų teisės kodeksą Rytų Bažnyčioms, kalbėjęs apie tai kituose dokumentuose. Šį vaidmenį, pastebėjo kardinolas K. Kochas, rimtai ir atsakingai vykdo Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčia.
2024 metų sausio 5–6 dienomis sukaks 60 metų nuo istorinio Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Atenagoro ir popiežiaus Pauliaus VI susitikimo ir apsikabinimo Jeruzalėje, sudariusio prielaidas 1965 metų gruodžio 7 dieną abejoms Bažnyčioms atšaukti 1054 metų anatemas viena kitos atžvilgiu, kad prasidėtų jų suartėjimas, priminė Krikščionių vienybės dikasterijos prefektas. Kardinolas K. Kochas citavo patriarcho Atenagoro žodžius: „Atėjo krikščioniškos drąsos valanda. Mes mylime vieni kitus, išpažįstame tą patį tikėjimą. Tad eikime kartu link šventojo Altoriaus šlovės, kad įvykdytume Viešpaties valią, kad Bažnyčia spindėtų, o pasaulis įtikėtų ir Dievo ramybė pasiektų visus.“
Kardinolas linkėjo, kad ortodoksų ir katalikų dialoge ši pranašiška vizija visada būtų išlaikyta, kad konferencija prisidėtų prie jos pažangos, o jų dalyvius lydėtų šv. vyskupo ir kankinio Juozapato bei Bažnyčios mokytojo Alberto Didžiojo užtarimas. (RK / Vatican News)
