Kristaus Karaliaus iškilmė ir Pranciškaus palaiminimas jaunimo dienos dalyviams
„Laiminu visus, kurie dalyvauja vyskupijų iniciatyvose, pratęsiančiose Pasaulio jaunimo dienų Lisabonoje patirtį. Apkabinu jaunuolius, pasaulio dabartį ir ateitį, ir drąsinu juos būti džiugiais Bažnyčios gyvenimo dalyviais“, – iškilmės vidudienio maldos susitikimo proga linkėjo Pranciškus.
Kristaus Karaliaus iškilmę įsteigė ir į Bažnyčios liturginį kalendorių įrašė popiežius Pijus XI, 1925 gruodžio 11 dieną paskelbęs šiai temai skirtą encikliką Quas Primas. Ja atsiliepiama ir reaguojama į kai kurias 20-ojo amžiaus pradžios aplinkybes, ypač neapykantą tarp tautų po I Pasaulinio karo, arba doktrinas, kurios šiandien jau pasikeitusios ir nebeaktualios. Kita vertus, išdėstoma doktrina apie Kristaus karaliavimą tikinčiojo gyvenime, kuri vienodai vertinga ir šiandien. Enciklikoje primenama, jog apie būsimą Mesiją ir karalių pranašauta jau Senajame Testamente, o pats Kristus romėnų valdytojui patvirtino, kad jis yra Karalius, pridurdamas, kad jo Karalystė „nėra iš šio pasaulio“. Giliausia prasme Kristaus karališkumas išplaukia iš pačios Trejybės. Neatsitiktinai Pijus XI savo enciklikoje nubrėžė sąsajas tarp Kristaus Karaliaus iškilmės ir tais pačiais metais minėto 1600 metų Nikėjos ekumeninio susirinkimo jubiliejaus: šiame susirinkime buvo patvirtinta, jog Įsikūnijęs Žodis yra tos pačios prigimties su Tėvu, tad dalijasi Dievo garbe ir galia.
Jei Kristaus skelbta karalystė yra dvasinė, ji taip pat negali būti atskirta nuo šio pasaulio karalysčių ir krikščionių gyvenimo jose, nes tada pats Kristaus mokymas, kaip ir Bažnyčios egzistencija, prarastų pagrindą ir prasmę. Kristaus Karaliaus iškilmė skirta pabrėžti, kad Kristaus viešpatavimas asmenų ir tautų gyvenime virsta konkrečia santarve tarp asmenų, šeimose, tarp tautų.
Kristaus Karaliaus iškilmė visų pirma buvo susieta su Visų Šventųjų iškilme, tačiau 1969 perkelta į paskutinį eilinių liturginių metų sekmadienį, simboliškai rodant, jog tikinčiojo gyvenimas yra piligrimystė link Kristaus.
Nors katalikiško jaunimo sambūriai ir susitikimai su popiežiumi vyko ir anksčiau, Pasaulinė jaunimo diena ta forma, kokia mums žinoma šiandien, pirmąsyk švęsta 1986 metais Romoje. Ji buvo įsteigta metais anksčiau, 1985-aisiais, popiežiaus šv. Jono Pauliaus II. Paprastai kas trejus metus vasaros metu yra rengiama bendra tarptautinė jaunimo diena, paskutinį kartą – 2023 vasarą Lisabonoje, kur popiežius Pranciškus susitiko su per milijonu jaunuolių iš visų žemynų. Kasmet Pasaulinė jaunimo diena taip pat rengiama vyskupijų lygiu. Ilgą laiką Pasaulinė jaunimo diena buvo rengiama Verbų sekmadienį, tačiau nuo 2020 metų perkelta į Kristaus Karaliaus sekmadienį.
Jaunimo diena leidžia jaunuoliams iš mažų bendruomenių pasijusti didelės – ne vien vyskupijos, bet ir pasaulinės bendruomenės – dalimi, dalytis tikėjimo džiaugsmu ir jį išreikšti, kartu melstis ir šlovinti. Taip ši diena švenčiama ir popiežiaus – Romos – vyskupijoje.
Laterano bazilikoje jaunuoliai dalyvavo popiežiaus vikaro Romos miestui kardinolo Angelo De Donačio ir vyskupų augziliarų aukojamose Mišiose, o po to draugiškai, solidariai ir linksmai papietavo aikštėje prie bazilikos kaip viena didelė šeima. (RK / Vatican News)
