Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (lapkričio 12 d.)
Dienraštis bernardinai.lt šia proga publikavo žurnalisto Vytauto Markevičiaus pokalbį su seserimi eucharistiete Bernadeta Mališkaite SJE, kuri buvusiam savo gimtosios Kybartų parapijos klebonui, pakvietusiam ją bendradarbiauti leidžiant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, dėkojo tokiais žodžiais:
„Labiausiai norėčiau padėkoti už tikėjimą, kurį jisai liudijo. Tas liudijimas buvo toks ryškus ir matomas, kad, sakyčiau, jisai buvo tikėjimo skelbimas. Žodžiu, moralais tikrai jisai mūsų nevargino. Kybartuose pamokslai būdavo trumpi 10–13 minučių sekmadieniais ir 2–3 sakinių šiokiadieniais, ir tų kelių gilių minčių žmonėms pakakdavo visai savaitei. Klebono namai visada buvo atviri, svetingi. Ir svarbiausia, kad Bažnyčia mums beveik visiems buvo tiesiog namai. <...> Apie Bažnyčią ir bažnyčioje vyko mūsų ne tik sekmadienio, bet ir kasdienis gyvenimas. Žinoma, jis buvo ne visada rožėmis klotas, nes parapijoje buvo trys areštai, daugybė tardymų, kratų, čia visko neišpasakosi, tačiau per tai mes brendom, galėjom irgi savotiškai liudyti, pasitikrinti, kas esame. Nedaugiažodžiaudama aš savo ir visų kybartiečių vardu galiu ir noriu pasakyti: ačiū, labai ačiū, Eminencija, mums labai pasisekė, kad turėjome jus,“ – kalbėjo sesuo Bernadeta Mališkaitė.
Dienos šviesą išvydo naujas žurnalo „Jėzuitai“ numeris, kurio tema „Vilties ženklai dabarčiai“. Internetiniame Jėzaus draugijos puslapyje jėzuitai.lt žurnalą pristato jo redaktorė Jūratė Grabytė.
„Vienas iš galbūt aiškiai neįvardijamų, ne itin pabrėžiamų, bet ignaciškajam dvasingumui svarbių momentų yra būtent Dievo kvietimas glaudžiai draugystei“, – rašo t. Vidmantas Šimkūnas savo straipsnyje „Susidraugauti su Dievu“, pradedančiame ką tik pasirodžiusį trečiąjį šių metų žurnalo „Jėzuitai“ numerį. Naujasis numeris baigiamas jautriu t. Algirdo Palioko liudijimu apie sunkų kelią atkakliai siekiant kunigystės bei auksinį jos jubiliejų ir t. Antano Saulaičio prisiminimų nuotrupomis apie neseniai mus palikusį t. Gediminą Kijauską, su kuriuo ilgus metus kartu darbuotasi JAV. Abu šie rašiniai – puikus pavyzdys tos nuostabios draugystės su Dievu ir jos išsiskleidimo kasdienėje kunigo jėzuito tarnystėje. Apie tai, kaip šią draugystę turėtume puoselėti mes, kas gali padėti jai bręsti, rašinyje „Kaip gyvenimo vanduo tampa Dievo vynu“ įžvalgomis dalijasi t. Mindaugas Malinauskas.“
Lapkričio mėnesio žurnalas „Artuma“ kviečia sustiprinti viltį šiais karų ir nerimo dėl ateities laikais ir įsigilinti į tris tekstus. Tai dominikono Timothy Radcliffe’o meditacija „Patikėti viltimi, neturint vilties“ iš jo rekolekcijų, kurių klausėsi popiežius ir visi Sinodo dalyviai. Antrasis tekstas – tai popiežiaus Pranciškaus atsakymas abejojantiems kardinolams į jų klausimus apie Apreiškimo aiškinimą, apie tos pačios lyties asmenų laiminimą, apie sinodišką Bažnyčios prigimtį, apie Šventimų sakramento galimybę moterims ir apie atleidimą kaip žmogaus teisę. Popiežiaus atsakymai į kiekvieną klausimą padeda nesusiaurinti situacijų, o ieškant tiesos nepamesti iš akių nei žmogaus, nei Dievo, nei tiesos, nei meilės. Trečiajame straipsnyje Irena Eglė Laumenskaitė išreiškia viltį, kad sinodinė kelionė drauge, net ir nepaisant nuolat kylančių įtampos polių Bažnyčioje ir mūsų širdyse, yra įmanoma, jei tik bus atidžiai įsiklausoma vieniems į kitus. Svarbiausia, pasak autorės, kad „Kristaus mokymo nepakeistume mokymu apie Kristų“.
Šiame žurnalo numeryje išsiskiria ir Jūratės Kuodytės straipsnis apie kunigą Česlovą Kavaliauską. Čia pabrėžiama, kad kunigas Česlovas ragino „netaisyti ir netobulinti Evangelijos savo žmogiškos išminties nesąmonėmis“, turėjo „receptų“ ir dėl Jėzaus (ir daugumos krikščionių) trokštamos krikščionių vienybės, apgailestaudamas, kad „Bažnyčia šiandien atrodo kaip vieno ar kito krašto tautinė ar regioninė religija, tik jau ne visuotinė. Vienybės nesukursi nei ant mandagumo, diplomatijos, diktavimo, nei ant melo. Tik meilė, ryžtingumas tarnauti tiesai ir drąsa gali mus suvienyti,“ – rašoma Jūratės Kuodytės straipsnyje, skirtame Česlovo Kavaliausko šimtmečiui.
Lapkričio 10 dieną dienraštyje bernardinai.lt pasirodė Eglės Malonytės parengtas išsamus pokalbis su Santaros klinikų kapelionu kunigu Gabrieliumi Satkausku. Čia jis atvirai pasidalijo mintimis ne tik apie tarnystę ligoniams lydinčią akistatą su mirtimi, bet ir apie Bažnyčios aktualijas pasaulyje, Visų Šventųjų iškilmės prasmę, Vėlinių tradicijos grožį ir apie tai, kaip pats išgyvena tikėjimo dovaną. Pokalbio pabaigoje kunigas Gabrielius Satkauskas šios didžiausios dovanos palinkėjo ir skaitytojams.
„Linkiu nebijoti ir tokiems, kokie esam, liudyti tikėjimą taip, kaip mokam. Svarbiausia tai daryti neįkyriai, nuoširdžiai ir nebijoti, nes Dievas panaudos mūsų silpnybes, klaidas ir net mūsų nuodėmes. Panaudos Evangelijos skelbimui. Nereikia gąsdintis dėl visuomenės ar Bažnyčios krizės. Žinoma, tie dalykai yra svarbūs, daug ką parodo, bet pirmiausia žiūrėkime į save, koks esu Dievo akivaizdoje, nesmerkiant ir neteisiant. Tikėjimas išlaisvina, gydo, augina, skatina mylėti, ištverti sunkumus, duoda gyvenimui skonį ir yra labai stipri šviesa, kurios mums labai reikia,“ – linkėjo dienraščio bernardinai.lt skaitytojams kunigas Gabrielius Satkauskas.
Giedrius Tamaševičius
