Arkivysk. S. Ševčukas: ES kvietimas – moralinė parama ir paguoda
Tai gaivus gurkšnis tuo metu, kai visą kraštą gniuždo karo tikrovė, taip pat ir ten, kur nešvilpia kulkos. „Karo pasekmės yra visų ukrainiečių protuose ir širdyse“, – neseniai „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ asociacijai pažymėjo didysis arkivyskupas S. Ševčukas.
Kassavaitiniame vaizdo pranešime ukrainiečių ganytojas kalbėjo apie 96 karo savaitės įvykius. Užpuolikas spaudžia visoje fronto linijoje, o žemė dega nepaisant sniego ir šalčio. Miestų ir kaimų gyventojai toliau terorizuojami nuotolinių atakų, o ramių naktų nedaug. Kiekvieną savaitę dešimtys civilių yra sužeidžiami arba žūva.
Bet geležinė ukrainiečių valia būti laisviems išlieka. „Norime, kad pasaulis mus girdėtų – Ukraina priešinasi, Ukraina kovoja, Ukraina meldžiasi, – sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas. – Šią savaitę mus pasiekė gera žinia iš Europos Sąjungos, kad pagaliau pradedamos derybos dėl Ukrainos prisijungimo prie Europos tautų šeimos. Ukrainos visuomenei, išvargintai ir nualintai karo katastrofos, buvo labai svarbu pajusti Europos šalių solidarumą. Akivaizdu, kad iki mūsų tautos europinės svajonės išsipildymo – dar ilgas kelias. Tačiau atvertos durys šiandien mums yra moralinė parama ir paguoda, kad kovoje už laisvę ukrainiečiai nėra palikti vieni su už mus stipresne agresore Rusija. Esame dėkingi Europos tautoms už jų solidarumą!“
Pasak ukrainiečio ganytojo, apie šį guodžiantį solidarumą jis dažnai girdi iš diasporos vyskupų – daugybė žmonių įvairiuose kraštuose karą Ukrainos žemėje išgyvena tarsi savo žemėje. Šis karas atvėrė senas Europos žaizdas ir daug žmonių su juo nesitaiksto.
„Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ interneto svetainėje pasakojama apie jos vadovo Philippo Ozoreso neseną vizitą Ukrainoje, apėmusį apsilankymus Lvive ir Kyjive. Savaitės trukmės vizito metu jis susitiko ir su didžiuoju arkivyskupu S. Ševčuku, kuris pasakojo apie karo sukeltų traumų ir streso pasekmes, kurias patiria visi krašto gyventojai, įskaitant jį patį. Apie pusė kunigų, už kuriuos jis turi didelę ir tiesioginę atsakomybę, pažymėjo arkivyskupas, jaučia rimtą perdegimą. Laukia antra karo žiema. Kokia jis bus? Praėjusiais metais, priminė ganytojas, Rusijos pajėgos tyčia taikėsi į civilinę elektros infrastruktūrą, siekdama išvarginti visą visuomenę, nepaisydama to, ką patirs ligoniai, vaikai, seneliai.
Pasak didžiojo arkivyskupo, jis stebi plyšių atsiradimą tarp tų šeimų, kurių liko šalyje ir kurios pabėgo iš krašto, tarp tų, kurios gyvena saugesniuose vakaruose ir arti karo linijų esančių rytų, tarp tų, kurių nariai yra fronte ir tų, kurių nėra, net tarp fronte esančių vyrų ir jų šeimų. Apleidimo ir nuoskaudos, baimės ir pykčio jausmai yra labai pavojingi, gali nesunkiai supriešinti žmones, kai tuo tarpu ateities Ukraina turėtų būti vieninga, broliška, solidari. Čia yra Bažnyčios, lauko ligoninės, darbo laukas: taikyti, gydyti, padėti įveikti traumas, padėti atleisti, kalbėti apie tikrą meilę ir kitus tikrus dalykus, kurie vieninteliai gali atlaikyti dabartinį spaudimą ir nuovargį.
„Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ pranešime priduriama, jog nuo 2022 m. vasario Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčiai suteikta apie 15 milijonų eurų paramos 600 projektų ar iniciatyvų: nuo karo pažeistų pastatų remontavimo iki vaikų vasaros stovyklų, nuo stipendijų seminaristams ir kunigams iki kursų apie karo traumų gydymą. (RK / Vatican News)
