Kalėdos Lietuvoje. Vyskupų sveikinimai
Vilniaus arkikatedroje Piemenėlių Mišių pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas įvardino esminę Kalėdų žinią, Evangelijoje išsakytą Angelo žodžiais: „Šiandien mums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 11). Jis pažymėjo, kad Dievo planas yra išgelbėti mus ne nuo fizinės mirties, bet nuo dvasinės, amžinosios mirties, išlaisvinti iš nuodėmės pančių. Deja, ne visi nori būti išlaisvinti. Šiandien daug kas sako, kad jiems nebereikia Gelbėtojo ar Išganytojo. Kai kada žmonės net susitapatina su juos pavergusia priklausomybe ir nenori būti išlaisvinti. „Įsikūnijusi Dievo Meilė apsigyveno tarp mūsų. Nebijokime savo maldomis ir savo meile apkabinti ir priimti Jį naujai į savo gyvenimą. Leiskime, kad Jis padarytų ir išlaikytų mus laisvus“, – drąsino Vilniaus arkivyskupas.
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ganytojiškame žodyje primena, kad pirmoji prakartėlė buvo įrengta prieš 800 metų Greče, Italijoje. Jos idėją pasauliui padovanojęs šv. Pranciškus Asyžietis troško, kad prakartėlė taptų Viešpaties artumo ženklu kiekvienam žvelgiančiam į Dieviškojo Kūdikio veidą. Arkivyskupas cituoja popiežiaus Benedikto XVI Kalėdų homilijos mintis: „Dievas yra toks didis, kad gali tapti mažas. Dievas yra toks galingas, kad gali pasidaryti pažeidžiamas ir ateiti pas mus kaip negebantis apsiginti kūdikis, kad mes galėtume jį mylėti“. Ganytojo žodyje minimi ir popiežiaus Pranciškaus prieš keletą metų Kalėdų proga pasakyti žodžiai: „Kūdikis ėdžiose yra ženklas mums, kad vestų mus per gyvenimą. Betliejuje, kurio pavadinimas reiškia „Duonos namai“, Dievas guli ėdžiose, tarsi primindamas mums, kad, norint gyventi, Jis mums reikalingas kaip duona, kurią valgome“. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas apibendrina: Kalėdos tampa mums Viešpaties ženklu, primenančiu Jo artumą ir kvietimą atsiliepti. Prakalbinęs žmogų savo gimimu, Dievas laukia, kol mes priimsime Jį.
Kauno arkivyskupijos svetainėje taip pat pateikiami kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ ir vyskupo Sauliaus Bužausko kalėdiniai vaizdo sveikinimai.
Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kalėdiniu žodžiu drąsina neišsigąsti mūsų išgyvenamų neramių laikų ir sumaišties, kai atrodo, jog blogis dominuoja ir dažnai nugali. Į klausimą „Kaip neprarasti gyvenimo džiaugsmo ir vilties?“ vyskupas atsako: „Kalėdos kaip tik ir yra tokia šventė, kurios šitokiame pasaulyje, mūsų gyvenime, labiausiai reikia. Kalėdos – tai ne sentimentali pasaka, o pati tikroviškiausia Dievo meilės istorija“. Gali atrodyti, kad šiandienos žmogui nereikia Dievo. Jo reikia kaip niekada anksčiau. Jo reikia visiems; jaunuoliams ir tėvams, visiems sergantiems, vargstantiems, kenčiantiems, persekiojamiems… Jo reikia visuomenės gyvenimui, kultūrai, tautų tarpusavio santykiams, globaliai ekonomikai ir tikrai atsakingam požiūriui į gamtą“, – rašo Kaišiadorių vyskupas.
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM kalėdiniame laiške plačiau aptaria gražią Bažnyčios tradiciją priartinti tikintiesiems didį Įsikūnijimo slėpinį įrengiant prakartėlę. Jis primena gražią sukaktį: šiemet sukanka 800 metų nuo tada, kai šventasis Pranciškus Grečo miestelio grotoje per Kalėdas įrengė pirmąją prakartėlę. Didelį dėmesį šiai tradicijai skiria ir mūsų Šventasis Tėvas Pranciškus, kuris norėdamas atkreipti tikinčiųjų dėmesį parašė apaštalinį laišką, o vėliau ir savo prisiminimų rinkinį „Mano prakartėlė. Jums pristatau prakartėlės veikėjus“. „Drąsiai ir kūrybiškai tęskime šį nuostabų evangelizavimo darbą savo šeimose, savo parapijose, savo bendruomenėse, kur prakartėlė gali sužadinti mūsų nuostabą ir susižavėjimą Kristaus atneštu išganymu“, – ragina mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordinui priklausantis Panevėžio vyskupas.
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius Kalėdiniame laiške Kristaus Gimimą nusako kaip „didžiulį malonės pliūpsnį, išsiliejusį iš dangaus į žemę: ta malonė yra pats Dievas, dėl mūsų išganymo tapęs žmogumi“. Jis pabrėžia, kad pirmaisiais šaukliais, pakvietusiais žmones artintis prie gimusio Jėzaus, buvo paprasti ir mažai išsilavinę piemenys. Ganytojas susieja tai su neseniai Romoje vykusia Vyskupų sinodo asamblėja ir joje akcentuota mintimi apie svarbią pasauliečių misiją liudyti Jėzų savo aplinkoje. Laiške minima ir Dievo malonę užgožti besikėsinanti skaudi realybė: karinių konfliktų apimta Šventoji Žemė ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Vis dėlto ganytojas pranašauja: žmogaus puikybė neįveiks Dievo galybės. „Kalėdų žinia skelbia, kad dar ne vėlu keisti gyvenimo kryptį, atsiversti, tapti Dievo bičiuliais ir skubėti pagarbinti gimusio Viešpaties“, – kviečia jis.
Žemaičių ganytojas tradiciškai vaizdo žinia sveikina tikinčiuosius ir žemaičių kalba.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pabrėžia esminę Kalėdų žinią: „Dievas yra su mumis, jis ateina dėl mūsų, jis įkūnija dievišką meilę ir gailestingumą. Jis tampa vienu iš mūsų, nes jam esame svarbūs. Jei gyvenime siekiame prasmingumo, aukštesnių dalykų, jei išgyvename amžinybės ilgesį, jis yra kartu su mumis. Nors ir žino mūsų ribotumą, pakilimus ir nuopuolius, bet dėl to neatstumia mūsų. Dievas visada su mumis. Ir šviesiais momentais, ir išbandymų metu, ir ligoje, ir senatvėje. Kalėdų šventė mus patikina: Dievas mato mūsų vargus ir džiaugsmus ir nori, kad mes tai žinotume“.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ savo tarnyste ir nuolatine informacijos sklaida į vieną šeimą telkia po pasaulį pasklidusius lietuvius. Kalėdų laiške jis rašo: „Giliausia Kalėdų prasmė – tai, ką iš tikrųjų švenčiame, – yra Viešpaties ištikimybė, Jo nuolatinis buvimas su mumis ir dėl mūsų. Jėzaus Motinai Marijai buvo pasakyta, kad jos Sūnus vadinsis Emanuelis, tai reiškia: „Dievas su mumis.“ Viešpats mūsų nepamiršta, nepalieka, Jis yra šalia net tada, kai Jo nepastebime ar esame išsiblaškę dėl savo gyvenimo rūpesčių. <...> Esame pašaukti ne vien gėrėtis idilišku Prakartėlės vaizdu, bet tęsti Jėzaus misiją. Viešpats ateina apsigyventi tarp mūsų kiekvienos dienos istorijoje“. Ganytojas linki , kad Jėzaus gimimu nutiestas tiltas tarp žemės ir dangaus atnaujintų žmogiško artumo troškimą, padėtų atkurti nutrūkusių santykių gijas.
Kastantas Lukėnas
