Linkėjimas Prancūzijos seminaristams: kliaukitės ne prestižu, o artumu žmonėms
Visų Prancūzijos seminaristų susitikime Paryžiaus vyskupijoje buvo laukiama apie 600 jaunuolių ir vyrų, kurie šiuo metu rengiasi kunigiškajai tarnystei 24 seminarijose, bei 200 juos lydinčių ugdytojų. Pagal trijų dienų trukmės programą, susitikimo Prancūzijos sostinėje pagrindiniai momentai yra tokie: pirmąją dieną – bendra tikinčiųjų ir seminaristų adoracijos valanda 24 Paryžiaus parapijose, po to – mišparai. Antrąją dieną – maldos budėjimas už kunigiškus pašaukimus garsiojoje Monmartro Švč. Jėzaus Širdies (Sacré-Coeur) bazilikoje. Gruodžio 3-ąją, paskutinę susitikimo dieną, numatytos bendros Mišios Paryžiaus Šv. Sulpicijaus bažnyčioje, vienoje iš didžiausių mieste. Šių Mišių šventimui vadovaus kardinolas Jeanas-Marcas Aveline’as, Marselio arkivyskupas.
„Džiaugiuosi, brangūs Prancūzijos seminaristai, galėdamas kreiptis į jus jūsų susitikimo proga ir perduoti jums šiltus linkėjimus, kuriuos popiežius Pranciškus skiria kiekvienam iš jūsų, atsimindamas jus savo maldoje. Jis dėkoja už išskirtinį kvietimą, kurį Viešpats skyrė jums, išsirinkęs iš daugybės kitų, labai pamilęs jus. Jis taip pat dėkoja už drąsų atsaką, kuriuo atsiliepėte į šį kvietimą. Iš tiesų yra pagrindas dėkoti, tikėtis ir džiaugtis matant, kad daug jaunų ir apyjaunių žmonių išdrįsta su tikėjimo dosnumu ir drąsa, nepaisydami sunkių laikų, su kuriais susiduria mūsų Bažnyčios ir sekuliarizuotos Vakarų visuomenės, sekti paskui Viešpatį per tarnavimą jam, broliams bei seserims“, – popiežiaus vardu rašoma kardinolo P. Parolino laiške seminaristų susitikimo dalyviams Paryžiuje ir priduriama: – „Todėl sakau jums: ačiū! Ačiū, kad dovanojate džiaugsmą ir viltį Prancūzijos Bažnyčiai, kuri jūsų laukia ir kuriai jūsų reikia. O jai jūsų reikia tam, kad galėtumėte būti tuo, kuo kunigas turėtų būti, kuo jis visada buvo ir kuo jis visada bus pagal dieviškąją valią: „Autoriteto, kuriuo Kristus kuria, šventina ir valdo savo Kūną, dalininku“ (Presbyterorum ordinis, 2)“. Tokiu dalininku tampama vis labiau supanašėjant su Kristumi, gyvenant ir elgiantis kaip jis, kaip ypatingai išryškėja Eucharistinės aukos metu. To dalis yra ir celibato pasirinkimas – paprasčiausiai todėl, kad ir Jėzus buvo. O šio pasirinkimo ištakos yra labiau mistinės, nei teologinės – „kas gali, tesupranta“, pažymi Viešpats (žr. Mt 19, 12).
Apie kunigus šiandien girdime įvairių dalykų. Dažnai kunigo figūra yra iškraipoma, nuvertinama. Dėl to nereikėtų išsigąsti: niekas negali pakeisti kunigystės prigimties. Gali kisti tik jos išraiška, atsižvelgiant į dabartinę visuomenę ir pašaukimų krizę. Vienas iš šių visuomeninių pokyčių Prancūzijoje yra tas, kad bažnytinės institucijos ir kunigo vaidmuo nebepripažįstami. Didelio skaičiaus žmonių akyse kunigai prarado prestižą, bet kokį savaiminį autoritetą ir, deja, yra susitepę. Nebegalima pasikliauti šiuo autoritetu, jei norime būti išgirsti ir pasiekti sutiktus žmones. Vienintelis įmanomas kelias eiti pirmyn vykdant naująją evangelizaciją ir padėti žmonėms sutikti Išganytoją, yra, kaip pažymi ir prašo popiežius Pranciškus, sielovadinio artumo, atjautos, nuolankumo, davimo veltui, kantrybės, švelnumo, paprastumo ir neturto stiliaus praktikavimas. Popiežiaus žodžiais, ganytojas turi kvepėti savo avimis ir eiti kartu su jomis. Tai leis kunigui paliesti širdis, laimėti pasitikėjimą ir padėti pažinti Kristų. Toks stilius, žinoma, nėra naujiena ir daugybė šventų kunigų praeityje jį praktikavo, bet šiandien jis tapo būtinybe visiems. Kunigo kelias link tobulumo yra reiklus ir sunkus, daug dalykų gali iš jo nukreipti. Yra tik tokia išeitis – stiprus, gyvas ir tikras ryšys su Viešpačiu. Jei iš tiesų jį mylime, iš visų krizių išeisime laimėtojais. Jausdami, kad Viešpaties meilė iš tiesų mums suteikia visko, ko reikia, atsispirsime pagundoms bei silpnybėms spindėti žmonių akyse ir būti centre, lipti karjeros laiptais, daug turėti, užsitikrinti kuo didesnį saugumą, megzti netvarkingus santykius.
Pasak popiežiaus palaiminimą seminaristams perdavusio kardinolo P. Parolino, jis negali nerekomenduoti Bažnyčios mokytojos šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresės nuolankiojo „meilės mokslo“, su kuriuo prancūzų seminaristai turi privilegiją susipažinti gimtąja kalba, kurį 150 metų šventosios gimimo jubiliejaus proga neseniai paskelbtame laiške C’est la confiance priminė popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)
