Startuolis, kuris benamius paverčia sodininkais
„Nagi (daje)!“ – sako romiečiai, norėdami ką nors padrąsinti, suteikti jėgų, kviesdami nepasiduoti, ragindami komandą prieš įvartį ar išreikšdami džiaugsmą už draugo sėkmę. „Ridaje“ yra tam tikras pastiprinimas, dvigubas „nagi“. Toks ir Lorenzo Di Ciaccio startuolio pavadinimas, kuris siūlo antrą gyvenimą, galimybę daugeliui benamių, gyvenančių Amžinojo miesto gatvėse. 38 metų kompiuterių inžinierius maždaug prieš dešimt metų nusprendė palikti savo nuolatinį gerai apmokamą darbą ir imtis socialinės problemos, kurią Bažnyčia ir bažnytinės labdaros organizacijos visada stengėsi spręsti.
Jau ir prieš tai jis įgyvendino socialinių paslaugų idėjas. „Per televiziją išgirdau istoriją apie Gabrielių, kurčią vaikiną, kuris po avarijos negalėjo paskambinti ir iškviesti greitosios pagalbos. Tai mane labai sukrėtė ir pradėjau galvoti apie sprendimą, taip kilo programinės įrangos idėja „Pedius“, kuri leistų žmonėms su klausos negalia skambinti, ir ne tik kritiniais atvejais. Nepažinojau nė vieno, turinčio šią problemą. Gabrielius tapo mano pirmuoju kurčiu draugu“, – pasakoja Lorenzo. „Pedius“ pasiekė 14 pasaulio šalių, pritraukė kapitalą, tarp jo klientų yra didelių įmonių, tokių kaip Italijos bankas, „Telecom“, elektros energijos bendrovė „Enel“. Tačiau Lorenzo to nepakanka ir jis grįžta spręsti benamių problemos. 12 metų tarp tūkstančio veiklų ir įsipareigojimų jis rado laiko savanoriauti Caritas. Jo užduotis būdavo atidaryti ir uždaryti vieno iš daugelio centrų duris, kur šaltaisiais mėnesiais benamiai rasdavo prieglaudą.
Metams bėgant jis pamatė, kad į šių Caritas vadovaujamų prieglaudų duris beldžiasi vis tie patys veidai, tie patys žmonės, tik labiau sunykę, pasenę, išsigandę, sergantys. Tariau sau: „Bet tada lova ir karštas maistas nepadeda žmogui išsikraustyti iš gatvės? Ką aš galiu padaryti dėl šios tragedijos, kuri paveikė visus didžiuosius pasaulio miestus?“ Jis pristatinėjo „Pedius“ istoriją universitetuose, viename iš susitikimų su studentais sutiko mokslininką Luca Mongelli, kuris tyrė marginalizuotų asmenų, ypač kalinių, padėtį, bandydamas nustatyti socialinės integracijos būdus ir įdarbinimą atlikus bausmę. Lorenzo ir Luca pradėjo bendradarbiauti, sukūrė verslo modelį, pradėdami nuo kito Romą kamuojančio maro: apleistų žaliųjų zonų, parkų.
Jie nusprendė, kad, jei įmonės ir piliečiai nori nustoti skųstis degradacija ir sutinka mokėti, kad miestas būtų švaresnis, galima rasti būdą. Lorenzo sako, kad idėja veikia ir dar kartą išryškina tiesą, sklindančią per visą popiežiaus encikliką Laudato si': rūpinkitės aplinka ir aplinka pasirūpins jumis. Lorenzo ir Luca sudarė sutartis su įmonėmis, privačiais asmenimis ir parduotuvėmis. „Per dažnai esame linkę aiškiai atskirti pelną ir ne pelno siekimą, tarsi pelnas būtų blogis. Iš tikrųjų norime parodyti su „Ridaje“, kad socialinė veikla gali tapti verslu ir kad kapitalistinėje rinkoje gali būti suteikta erdvė žmogui, tiesiog grąžinant jį į centrą, kaip sako popiežius Pranciškus“. Tyrimas taip pat rodo, kad iš 70 tūkstančių benamių Italijoje 80 procentų gyvena didžiuosiuose miestuose, o daugiau nei 20 procentų gyvena Romos gatvėse, kuri turi daugiausiai žaliųjų erdvių Europoje ir kuriomis rūpinasi tik 200 sodininkų.
Kaip veikia „Ridaje“? Sudarytos sutartys su Romos savivaldybės socialinėmis tarnybomis, su Caritas, Šv. Egidijaus bendruomene ir mažesnėmis organizacijomis, kurios padeda atrinkti darbuotojus. Tarp pažeidžiamiausių žmonių yra ir tokių, kurie galbūt kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotikams, jiems prieš pradedant dirbti būtina atlikti reabilitacijos procesą. „Daugelis jų dažnai yra pajėgūs dirbti, tačiau jiems trūksta stabilumo ir nuoseklumo. Tiesą sakant, vienas iš priešų yra per didelis entuziazmas. Kiekvienas, kuris pradeda važiuoti ketvirtąja pavara, labai greitai, tam tikru momentu griūva.
Svarbus atrankos etapas – „Ridaje“ per šešis mėnesius surengiama apie šimtą pokalbių, siekiant atrinkti ne daugiau kaip 10 žmonių, kurie lanko 40 valandų sodininkystės kursus, kurių teorinė ir praktinė dalis apima ir technikos naudojimą. Iš šių 10 žmonių tik 2 priimami dirbti įmonėse pagal sutartį ne visą darbo dieną, tačiau tai garantuoja orų pragyvenimą.
„Ridaje“ jau atgaivino per 50 tūkstančių kvadratinių metrų želdinių, o dabar su sutelktinio finansavimo kampanija pati organizuoja didesnius užsakymus. Taip pat siekia įsigyti namą benamiams, kurie jiems suteiks saugią erdvę, kurios reikia kiekvienam, kad gerai jaustųsi. „Mūsų misija yra pakeisti pasaulį į gerąją pusę, tvarkant sodą po sodo. Užuot galvojus apie pelno didinimą, laikytis etikos, kuri taip pat siekia žmonių laimės ir gerovės: tai mes pasakojame mokyklose ir universitetuose, kai kalbame apie socialinį verslumą ir jo rezultatus“, – apibendrina Lorenzo.
(DŽ/Vatican News)
