Charkivo vyskupas: Bažnyčia padeda Ukrainos žmonėms išsaugoti orumą
Interviu „Vatican News“ Charkivo-Zaporižios vyskupas Pavlo Honcharukas pasakoja su kokiais sunkumais susiduria žmonės tokiomis aplinkybėmis, kaip Bažnyčia jiems padeda ir apie ekumeninį dialogą karo metu.
„Mūsų miestas patiria nuolatinį, naikinantį bombardavimą. Maždaug prieš savaitę čia, miesto centre, nukrito dvi raketos, kurios nuvertė gyvenamuosius pastatus ir dalį ligoninės“, – pasakoja 42 metų vyskupas. Pasak jo, skirtingai nei anksčiau, kai rusai raketas paleisdavo naktimis, pastaruoju metu jie bombarduoja vakarais, kai gatvėse vis dar yra žmonių. „Ši situacija sukuria įtampos ir pavojaus jausmą, – pastebi vyskupas. – O kai psichika nuolat yra tokioje būsenoje, tu ne tik pradedi jausti nuovargį, bet ir išsekimą. Kai esi pavargęs, gali pailsėti, o kai jautiesi išsekęs, labai sunku rasti resursų atsigauti.“ Vyskupas sako, kad ši nuolatinė įtampa turi įtakos ir suvokimo kokybei, taigi ir bendravimui tarp žmonių, todėl nesusipratimai kartais gali sukelti agresyvias reakcijas.
„Mes gyvename patirdami didelį spaudimą, – tęsia vyskupas Hončarukas, – ypač, jei žmogus yra ne vienas, o turi kuo nors rūpintis – vaikais, sutuoktiniu, tėvais – dar sunkiau. Atsiranda nuovargis; tai labai sunku, pavojinga, net tragiška. Dažnai matome gražų daugiabutį, kuriame dar vakar kažkas gyveno ir degė šviesa, kuris kitą dieną sugriautas ir padengtas sniegu. Kai einu pro tokį pastatą, visiškai tuščią ir tylų, apima labai stiprus įspūdis. Tarsi mirties ženklas“, – dalijasi patirtimi vyskupas.
Charkivo-Zaporižios ganytojas pabrėžia, kad Bažnyčios buvimas tokiomis aplinkybėmis yra nepaprastai svarbus. „Tai tarsi švyturys pajūryje, turi būti šviesos ženklas, rodantis, kur ieškoti paramos ir stiprybės, kur yra šaltinis, kuriame galima atsigaivinti. Šis šaltinis yra Viešpats Jėzus, jis maitina sielą ir puoselėja vidinį mūsų tapatybės jausmą“, – sako vyskupas P. Hončarukas. Tai labai svarbu, nes išorinės krizės, neteisybė, skausmas ir mirtis laužo tapatybės pamatus ir žmogaus savęs suvokimo jausmą. O susitikimas su Jėzumi Kristumi, Sakramentų priėmimas ar net tiesiog malda bažnyčioje stiprina šį vidinį savo, kaip asmens, vertės jausmą, kuris taip pat gali suteikti jėgų įveikti sunkumus ir kliūtis. „Bažnyčia padeda žmonėms išsaugoti ir iš naujo atrasti savo tapatybę, išsaugoti orumą, suteikia jėgų eiti pirmyn, ginti ir tarnauti savo artimui. Todėl Bažnyčios buvimas tarp kenčiančių žmonių yra labai svarbus ir vertingas“, – sako vyskupas.
Nuo pat pirmosios Rusijos invazijos dienos Bažnyčia Ukrainoje padeda žmonėms atgauti dvasines ir psichologines jėgas, taip pat teikia konkrečią paramą tiems, kuriems reikia būtiniausių dalykų, pastogės, maisto, drabužių. Ši misija vienija skirtingas krikščioniškas konfesijas, kurios, nepaisant sunkių aplinkybių, ir toliau siekia vienybės.
Nuo 2015 m. skirtingų Charkivo konfesijų atstovai dalyvauja kasmetinėje maldos už krikščionių vienybę savaitėje. Dažniausiai ta proga jie rengia bendras pamaldas bažnyčiose. Šie metai, pažymėti karu, nebuvo išimtis. Tačiau skirtingai nei ankstesniais metais, iniciatyva truko tik tris dienas, nes kai kurie Bažnyčių atstovai paliko miestą.
Vyskupas P. Hončarukas pasakoja apie bendras maldas graikų apeigų katalikų katedroje, Romos katalikų katedroje ir liuteronų bažnyčioje.
„Sunkumuose, kuriuos patiriame, ši vienybė ir atvirumas virsta savitarpio pagalbos erdve“, – pabrėžia ganytojas. Šalia bendrų maldos susirinkimų konfesijų bendradarbiavimas vyksta ir humanitarinės pagalbos srityje, kur išnyksta visi susiskaldymai siekiant padėti žmonėms, padėti šaliai apsiginti.
(DŽ/Vatican News)
