Kard. M. Semeraro: Teresės iš Lizjė vilties žinia šiandienos žmonijai
Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas kardinolas Marcello Semeraro vadovavo Mišioms Lizjė šventovėje, kuriomis buvo užbaigti jubiliejiniai metai, skirti Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresei, kuriais minėtos 150 jos gimimo metinės ir jos beatifikacijos šimtmetis. Pijus X ją pavadino „didžiausia šių laikų šventąja“. Šventė minėta kitą dieną po Trijų Karalių iškilmės, per kurią Viešpats apsireiškia kaip visų tautų Išganytojas, todėl prefektas savo homiliją pradėjo kalbėdamas apie tris išminčius, atvykusius į Betliejų.
„Išminčiai, – sako kardinolas M. Semeraro, – atvyko iš Žemės pakraščių pagarbinti naujagimio žydų Karaliaus ir, atvėrę savo skrynias, aukojo jam savo mistines dovanas. Mokiniai, priešingai, bus siunčiami į pasaulio pakraščius, kad visiems neštų naujo gyvenimo dovaną ir skelbtų artimą Dievą.“ Kardinolas tęsė, kad šventoji Teresėlė visą savo gyvenimą skyrė tam, kad dar labiau priartėtų prie Jėzaus, bet matė, kad jos misija vis plečiasi, nusitiesdama iki pat žemės pakraščių. Tarp išminčių ir šventosios esama panašumo, kurį Semeraro apibūdina kaip šv. Teresės trauką dangaus žvaigždėms: vaikystėje, žiūrėdama į žvaigždėtą apsiaustą, ji tarsi įžvelgė T raidės formos auksinių perlų grupę ir nusprendė, kad jos vardas įrašytas danguje.
Jėzaus teiginyje: „Jūsų vardai įrašyti danguje“, kurį mažoji Teresė pritaikė sau, yra krikščioniškojo džiaugsmo ir pasitikėjimo šaknys. Iš tiesų Dievas mus taip pamilo, kad kiekvieno iš mūsų vardą įrašė į gyvenimo knygą. Tikrumas dėl Dievo meilės jai, taigi ir kiekvienam žmogui, tarsi jis būtų vienintelis pasaulyje, lydi visą šventosios dvasinę kelionę, kuri brendo daugelį metų. Kardinolas tai paaiškino cituodamas žodžius, kuriuos popiežius Pranciškus rašo šventajai Teresei skirtame apaštališkajame paraginime: „Joje įvykęs virsmas leido jai nuo karšto Dangaus troškimo pereiti prie nuolatinio ir karšto troškimo siekti visų gerovės, o viską vainikavo svajonė danguje tęsti savo misiją – mylėti Jėzų ir padaryti jį mylimą“.
Prefektas pabrėžė dvejopą troškulį, kurį jautė šventoji ir kuris dominavo visame jos, kaip karmelitės, gyvenime: „Trokšti meilės, kuri yra Jėzaus širdyje, ir gelbėti sielas“. Teresė, tęsė jis, buvo įsitikinusi, kad Jėzus trokšta mūsų pagalbos savo išganymo darbe. Ir nors šiomis Mišiomis užbaigtas šventajai Teresei skirtas jubiliejus, kardinolas Semeraro atkreipia dėmesį, kad netrukus prasidės kitas jubiliejus – visuotinės Bažnyčios jubiliejus, kurio šūkis bus „Vilties piligrimai“, tai bus proga prisiminti Teresę, kuri yra vilties moteris.
Akivaizdžiausias ir originaliausias šv. Teresės indėlis susijęs su viltimi ir naujomis perspektyvomis – taip pat tai jos žinia šiuo metu, kai Bažnyčia ir visa žmonija patiria dideles kančias. Tai vilties žinia visiems, nes šventoji Teresė ne tik suprato, kad jos vardas įrašytas danguje, bet ir tai, kad danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno nusidėjėlio, kuris atlieka atgailą, negu dėl devyniasdešimt devynių teisuolių, kuriems jos nereikia, baigė jubiliejinių šv. Teresės metų pabaigos homiliją kardinolas Marcello Semeraro.
(DŽ/Vatican News)
