Popiežius ukrainiečiui ganytojui: dalinuosi jūsų pasipiktinimu ir skausmu
Pranešime nurodoma, kad didysis arkivyskupas popiežiui laišką pasiuntė 2023 metų gruodžio 29-ąją, tą pačią dieną, kai Rusija surengė didžiausią tais metais ataką raketomis ir dronais, smogdama taip pat ir toli nuo fronto linijos esantiems miestams, kaip kad Lvivas ar Odesa. Po atakos Rusijos atstovai gyrėsi, kad smogė į įvairius karinius taikinius, o Ukrainos žiniasklaida skelbė pranešimus apie degančius namus ir kitus civilius objektus, apie dešimtis žuvusių ir sužeistų.
2024 metų sausio 3-ąją Ukrainos Graikų Bažnyčios vyriausiąjį ganytoją pasiekė Pranciškaus atsakymas, kuriame popiežius pabrėžė, jog nori būti arti karo kankinamų žmonių ir greta jų esančių ukrainiečių ganytojų.
„Prieš šias negarbingas ir nepriimtinas karines operacijas, nukreiptas prieš civilius žmones ir viso krašto civilinę infrastruktūrą, negalimas pateisinti jokiu būdu, jaučiu tokį pat pasipiktinimą ir skausmą, kaip ir jūs“, – cituojami popiežiaus žodžiai arkivyskupui.
Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios pranešime minimi du kiti svarbūs popiežiaus laiško akcentai. Pirma, popiežiaus pažadas, kad jis ir toliau garsiai kalbės už Ukrainą tol, kol nenurims karo riaumojimas ir neprasidės kelias link teisingos taikos. Popiežius priminė savo pastarųjų dienų mintis, išsakytas svarbiausiomis ir didžiausią atgarsį turinčiomis progomis – pirmosios metų dienos, kai minėta Pasaulinė taikos diena, sausio 3-iosios bendrojoje audiencijoje. Galima pridurti, jog sausio 8-ąją popiežius kreipėsi į visą diplomatinį korpusą prie Šventojo Sosto, apžvelgė pasaulinę panoramą Šventojo Sosto akimis ir linkėdamas, kad milijonų žmonių tragedijai nebūtų leista tęstis, kad karas būtų užbaigtas pagal tarptautinę teisę, sakė: „Deja, po beveik dvejų metų nuo Rusijos Federacijos vykdomo plataus masto karo prieš Ukrainą, taip trokštama taika, nepaisant daugybės aukų ir milžiniškų nuostolių, vis dar neranda vietos protuose ir širdyse“. Ukrainą popiežius jau daug mėnesių mini kiekvienos savaitės sekmadienio vidudienio susitikime ir trečiadienio bendrojoje audiencijoje, labai dažnai – kitų susitikimų ir kalbų metu.
Kitas popiežiaus laiško didžiajam arkivyskupui akcentas – rizika, kad karas Ukrainoje gali būti nustumtas į antrą planą, kad jį gali užgožti kiti tarptautinės arenos įvykiai. Ir todėl, pabrėžia popiežius, jis garsiai kalbės apie Ukrainą, nes jaučia pareigą neleisti tylai apgaubti karo tragedijas Ukrainoje, pareigą skatinti tarptautinę bendruomenę ieškoti sprendimų.
Apie nuogąstavimą dėl pamiršimo rizikos, baigiantis antriesiems karo metams, Kalėdų laiko interviu italų dienraščiui „ll Foglio“ kalbėjo ir pats didysis arkivyskupas S. Ševčukas. Pasak jo, Ukraina šiandien yra neteisingos kančios simbolis. Ji išgyvena didžiausią humanitarinę krizę visoje Europoje nuo pasaulinio konflikto metų. Nėra nei vienos karo nepaliestos šeimos. Taip pat tiesa, kad tarp europiečių jaučiamas nuovargis, o Rusijos propaganda naudojasi antiamerikietiškais sentimentais. Yra nesunku nukreipti dėmesį į Ukrainos valdžios vidaus problemas ar į korupcijos skandalus, kurie neabejotinai yra blogis, su kurio reikia kovoti. Tačiau labai svarbu, kad žodis „Ukraina“ reikštų vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių, jaunuolių veidus. Kad jų situacija būtų atvira žaizda Europoje. Jų kančios negali būti geopolitinių, ekonominių, karinių ir kitokių žaidimų objektu. Ir taip pat negalima pamiršti, kokia daugybė žmonių yra pasiryžę būti su Ukraina tiek, kiek reikės. (RK / Vatican News)
