100 dienų iki didelio katalikiško sambūrio Vokietijoje
Katalikų dienų metu bus surengta šimtai diskusijų, kuriose dažnai kalba svarbiausi krašto politikai bei įvairių sričių ekspertai. Erfurte laukiama apie 20 000 dalyvių iš visų Vokietijos regionų. Kaip pažymima įvairiuose pranešimuose, ateinančios Katalikų dienos bus kaip niekad politinės, nes jose neišvengiamai atsispindės įtempta nacionalinė ir tarptautinė situacija. Kaip ir daug kitur, įvairiais klausimais visuomenė poliarizuojasi ir nuomonės aštrėja, sklinda daug melagingų naujienų, kai kur galvą kelia antisemitizmas. Kaip tik ateinantį pavasarį ir rudenį įvairiose Vokietijos federacijos žemėse vyks savivaldos ir parlamentų rinkimai, įsiterpia ir Europos Parlamento rinkimai, tad rinkiminės kovos jau pačiame įkarštyje.
Erfurte, tęsiama Kelno arkivyskupijos Domradio apžvalgoje, taip pat dar kartą iškils skirtumai, kurie regimi buvusiuose Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos regionuose, nepaisant to, kad Berlyno siena nugriauta jau prieš 30 metų.
Neįmanoma nepaminėti didelės vidinės krizės, apie dešimčių tūkstančių žmonių nutolimo ir narystės Bažnyčioje atsisakymo kiekvienais metais, nulemto seksualinių išnaudojimų skandalų, sunaikinusių pasitikėjimą, taip pat labai stipraus sekuliarizmo, dėl kurio tikėjimas mažai arba nieko nebereiškia nei asmenų gyvenime, nei visuomenėje. Mažėja tikinčių, kad Dievas yra ir kad jis buvo apreikštas per Kristų. Reikia taip pat konstatuoti, kaip pažymėjo gavėnios žinioje Limburgo vyskupas Georgas Batzingas, kad neįvyko tikėjimo perdavimas iš vienos kartos kitai. Kas už tai atsakingas, kas kaltas? Už kaltųjų paieškas yra vaisingesnis klausimas, kokie Dievo siunčiami ženklai šiandien, ko jis prašo šiandien? Nes graužatis dėl praeities, rankų nuleidimas, atsiribojimas nuo kitų tikrai geresnės ateities nežada.
Dar viena tema, kuriai tikrai teks daug dėmesio Erfurto Katalikų dienose, yra karas Ukrainoje ir karas Šventojoje Žemėje. Įvairiais požiūriais Vokietija turi svarbų vaidmenį šiuose karuose, įvairiais požiūriais šie karai reikalauja Vokietijos visuomenės atsako ir reakcijos. Kaip derinti krikščionybės šerdyje esantį taikos ir artimo meilės mokymą bei būtinybę gintis ir pareigą padėti neteisingai kenčiančiam, taip pat ir karinėmis priemonėmis? Šie klausimai Vokietijoje labai jautrūs dėl jos pačios praeities. Dabartinei kartai vėl tenka iššūkis svarstyti apie taikos etiką. Kaip tik šiomis dienomis Vokietijos katalikiškos humanitarinės organizacijos Renovabis, finansavusios tūkstančius projektų Rytų Europoje ir šiuo metu padedančios įvairioms Ukrainos bendruomenėms, vadovas kun. Thomas Schwartzas be užuolankų atmetė tokį požiūrį į taiką, kuris tikrovėje reiškia Ukrainos atidavimą į Rusijos rankas. Tokia tariama taika, be teisės ir teisingumo, Renovabis direktoriaus nuomone, būtų pražūtinga ne vien Ukrainai, bet ir visos Europos stabilumui, atvertų kelią dar didesniems sukrėtimams. Ukraina pasirinko eiti link Europos, tad ir Europai dera eiti link Ukrainos, suteikti visą reikalingą pagalbą, įskaitant tą, kurios reikia jos saugumui. Kun. Th. Schwartzas kalbėjo antrųjų karo Ukrainoje metinių, kurios bus minimos vasario 24-ąją, kontekste. Tame pat kontekste galima pacituoti ir minėto vyskupo G. Batzingo, dabartinio Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininko, žinutę X (Tviterio) tinkle po žinios apie Aleksejaus Navalno mirtį Rusijos kalėjime. Ši mirtis, sutryptos žmogaus teisės ir paminti įstatymai tariamai konstitucinėje valstybėje, pasak vokiečio ganytojo „šokiruoja ir rodo, kokia yra nežmogiška Putino sistema. [...] Neatrodo, kad žmonių gyvybės turėtų vertę“.
Šios sudėtingos, bet iš krikščionių neretai principinės ir aiškios pozicijos reikalaujančios temos sudarys nemažą Katalikų dienų Erfurte programos dalį, tačiau reikia paminėti ir kitus šių dienų aspektus – Erfurto, kuriame katalikų yra mažiau nei 10 procentų visų gyventojų, vyskupija pakvietė savo bendruomenės narius atverti namų duris į renginį atvykstantiems dalyviams, parodyti tikrą ir nuoširdų svetingumą, kuris neabejotinai virs ir dvasine nauda. (RK / Vatican News)
