Bažnyčia Ukrainoje užbaigė savo buvusiam ganytojui skirtus metus

Kyjivo ir Haličo didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko dekrete, kuriuo pradedamas parengiamasis tyrimas, nurodoma, kad kardinolo Lubomyro Huzaro žodžio ir dvasios stiprybė ir šiandien tarnauja žmonėms kaip atrama ir kelrodis kasdieniame gyvenime, ypač dabartinio baisaus karo metu. Nuo pat kardinolo mirties Dievo tauta pradėjo rodyti ypatingą dvasinę pagarbą jo asmeniui, ne tik melsdama jam amžinojo atilsio, bet ir prašydama jo užtarimo. Pradėti tyrimą nuspręsta dėl daugybės pavienių asmenų ir tikinčiųjų bendruomenių prašymų bei liudijimų. Tarp Dievo tautos narių spontaniškai susiformavo nuomonė apie kardinolo Huzaro šventumą, skatinanti krikščionis melsti jo užtarimo, teigiama tyrimą pradedančiame dekrete.

Lubomyras Huzaras gimė 1933 m. vasario 26 d. Lvive. 1944 m. šeima pasitraukė iš sovietų užmito Lvivo į Zalcburgą Austrijoje, o 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten baigęs Šv. Bazilijaus ukrainiečių kunigų seminariją Lubomyras Huzaras 1958 m. buvo įšventintas kunigu. Po to iki 1969 m. dėstė toje pačioje kunigų seminarijoje, taip pat tarnavo ukrainiečių sielovadoje. 1969–72 m. jis tęsė studijas Romos Popiežiškajame Urbono universitete. 1977 m. balandžio 2 d. jis buvo konsekruotas vyskupu. Tuo metu Romoje gyvenęs Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovas Lvivo ir Haličo arkivyskupas kardinolas Myroslavas Ivanas Liubačivskis paskyrė vyskupą Huzarą savo generaliniu vikaru.

1993 m. vyskupas Lubomyras Huzaras sugrįžo į Ukrainą. Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios sinodas jį išrinko Kyjivo-Vyšhorodo vyskupu. 1996 m. sinodas paskyrė jį didžiojo arkivyskupo kardinolo Liubačivskio koadjutoriumi, o pastarajam mirus 2000 m. gruodžio 23 d., vyskupas Huzaras pradėjo laikinai vadovauti Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčiai. 2001 m. sausio 25 d. neeilinis sinodas išrinko jį didžiuoju Lvivo ir Haličo arkivyskupu. Popiežius Jonas Paulius II 2001 m. vasario 21 d. paskyrė jį kardinolų kolegijos nariu.

2005 m. rugpjūtį Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios sostinė buvo perkelta iš Lvivo į Kyjivą. Pasikeitė ir kardinolo Huzaro oficialus titulas – jis tapo Kyjivo ir Haličo didžiuoju arkivyskupu. 2011 m. dėl pablogėjusios sveikatos jis pasitraukė iš pareigų. Mirė 2017 m. gegužės 31 d. ir buvo palaidotas Kyjivo Kristaus Prisikėlimo katedros kriptoje.

Ukrainiečiai katalikai kardinolą Lubomyrą Huzarą atsimena kaip dialogo ir susitaikymo žmogų, kaip uolų didžiųjų praėjusio šimtmečio Ukrainos ganytojų – arkivyskupo Andrejaus Šeptickio, kardinolų Josyfo Slipyj ir Myroslavo Ivano Liubačivskio darbų tęsėją. (jm / Vatican News)