Popiežiškųjų misijų draugijų Europos direktorių susitikimas Budapešte
„Tarp mūsų tvyro stipri solidarumo dvasia ir dosnus atvirumas dalytis patirtimi ir ištekliais. Maldos akimirkos ir kasdienė Eucharistija verčia mus sugrįžti prie mūsų misionieriško įsipareigojimo ištakų“, – aiškino Anglijos ir Velso nacionalinis misijų tarnybos direktorius ir žemyno koordinatorius Europoje tėvas Antony Chantry. „Šiais metais, – pabrėžė kun. Anthony, – tarp mūsų taip pat lankėsi POM prezidentas ir Popiežiškosios tikėjimo skleidimo draugijos (POPF) bei Popiežiškosios misijų sąjungos (PUM) generaliniai sekretoriai, kurie praturtino mūsų labiau vietinius palyginimus ir atstovauja ryšiui su kitomis pasaulio kryptimis.“
Tapatybė, charizma ir POM vaidmuo – tai sąvokos, kurios buvo POPF generalinio sekretoriaus t. Tadeuszo Nowako OMI, kalbėjusio trečiąją darbo dieną, pranešimo centre, kuriame jis ragino nacionalinius direktorius atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbiausius elementus, bendrus kiekvieno direktoriaus misionieriškam darbui. Tarp jų – misionieriškojo mandato visuotinumas, misionieriškos dvasios skatinimas ir gaivinimas vietinėje Bažnyčioje, malda, kuri yra pirmasis misijos „darbas“, POM veiklos komunikavimas vietinei Bažnyčiai ir informavimas, pradedant vyskupais, ir galiausiai pagarba POM nacionalinio direktoriaus vaidmeniui.
„Mes tarnaujame vietinei Bažnyčiai. Esame tam, kad padėtume vietos Bažnyčios vyskupui, dvasininkams, vienuoliams ir pasauliečiams gaivinti, skatinti ir formuoti stipresnę misionierišką dvasią tikinčiųjų širdyse. Svarbu, kad išreikštume ir parodytume tikrą troškimą padėti vietinei Bažnyčiai vykdyti šią užduotį – tarnystę evangelizacijai“, – pabrėžė tėvas Nowakas.
Sinodiškumo poveikis atnaujinant POM buvo pagrindinis PUM generalinio sekretoriaus tėvo Din Anh Nhue Nguyeno OFM Conv. pranešimo su jį lydinčiais klausimais ir atsakymais akcentas. Turėdamas gausią bibliografiją, tėvas Nguyenas pirmiausia paaiškino sinodalumo „pranašiškumą“ Bažnyčioje ir apžvelgė skirtumą tarp sinodo ir sinodiškumo, aiškindamas, kad tai, jog „šią kalbinę naujovę reikia kruopščiai teologiškai išaiškinti, yra ženklas kažko naujo, kas bažnytinėje sąmonėje brendo pradedant Vatikano II Susirinkimo magisteriumu ir vietinių Bažnyčių bei visuotinės Bažnyčios patirtimi nuo paskutiniojo Susirinkimo iki šių dienų“.
PUM generalinis sekretorius pridūrė: „Sinodiškumas yra specifinis Bažnyčios, Dievo tautos, būdas gyventi ir veikti, atskleidžiantis ir konkretizuojantis jos bendrystę, kai visi jos nariai eina kartu, renkasi į bendruomenę ir aktyviai dalyvauja jos evangelizacinėje misijoje. Todėl sinodinės Bažnyčios įgyvendinimas yra būtina naujo misionieriško impulso, įtraukiančio visą Dievo tautą, prielaida“. Galiausiai tėvas Nguyenas pabrėžė sinodiškumo sąvoką naujausiose popiežiaus žiniose, skirtose Pasaulinei misijų dienai ir Pasaulinės misijų asamblėjos generalinei asamblėjai, o galiausiai klausimams ir diskusijoms skirtoje dalyje pateikė keletą provokacijos ir praktinio palyginimo elementų apie sinodiškumą ir misijų dvasią, pradedant nuo kasdienio darbo Pasaulinės misijų draugijų nacionalinių direktorių tarnystėje.
Iš Lietuvos dalyvavo POM nacionalinis direktorius salezietis kun. Aleksandras Barelli, kuris liudijo, kad ir Lietuvoje daug žmonių yra jautrūs remti misionierišką veiklą, skirtą tolimų šalių gyventojams, turintiems naują krikščionišką tradiciją, taip pat tiems, kurie yra atsidavę misionieriavimui Lietuvos visuomenėje, kuriai įvairiose vietose reikia naujos evangelizacijos.
