Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (vasario 25 d.)
Savaitės pradžioje dienraštis bernardinai.lt paskelbė pokalbį su kunigu Robertu Urbonavičiumi, kurį Gavėnios proga kalbino žurnalistas Vytautas Markevičius. Pokalbio pabaigoje kunigas buvo paprašytas pasisakyti ir dėl daugelį žmonių sukrėtusios žinios apie galimus kai kurių Bažnyčios tarnų nusižengimus, piktnaudžiavimą pasitikėjimu ir galia:
„Lietuvoje šie skandalai sklando jau keleri metai. Visuotinėje Bažnyčioje jų pagausėjo nuo popiežiaus Benedikto pontifikato pradžios. Iš vienos pusės, tai nėra malonu man, kaip Bažnyčios nariui, kaip kunigui. Iš kitos pusės – tas išėjimas į viešumą yra gerai, nes bus galima tas įsisenėjusias problemas spręsti. O kai viskas uždaryta, tylu, tai tas blogis ir tarpsta. Norint išgyti, reikia žinoti, nuo ko susirgai.“ – kalbėjo kunigas Robertas Urbonavičius.
Telšių vyskupijos kurija informuoja apie 2024 m. vasario 22 d. vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje įvykusį kunigų ir šios vyskupijos centrų darbuotojų susitikimą. Į susirinkusiuosius kreipėsi Pasaulinio popiežiaus maldos tinklo koordinatorius Lietuvoje kunigas jėzuitas Mindaugas Malinauskas, paraginęs aktyviai skatinti tikinčiuosius melstis popiežiaus intencijomis.
Susirinkusiesiems buvo pristatyta ir Katechetikos centro veikla, aptarta padėtis švietimo įstaigose, tikybos pamokų lankomumas, rengimas sakramentams. Taip pat kalbėta apie parapijose veikiančias maldos grupeles, bažnytinius chorus ir kitas katalikiškas organizacijas. Kunigai pasidžiaugė išaugusiu patarnautojų skaičiumi ir gausiomis Alfa kurso grupelėmis. Taip pat buvo pasidalinta rūpesčiu dėl retėjančių kunigų gretų, sumažėjusio priimančiųjų Santuokos bei Krikšto sakramentus skaičiaus. Susirinkime taip pat buvo aptarta Telšių vyskupijos Carito, Šeimos ir Jaunimo centrų veikla.
Vasario 22 d. kunigų konferencija įvyko ir Kaune. Apie tai praneša Kauno arkivyskupijos informacijos taryba. Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta Bažnyčios bendradarbiavimui su valstybe civilinės saugos klausimais. Su dvasininkais susitiko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Civilinės saugos skyriaus vadovai bei arkivyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių parengties pareigūnai.
Antrojoje konferencijos dalyje kalbėjo LVK delegatas užsienio katalikų sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas. „Bažnyčiai rūpi užsienyje gyvenantys lietuviai katalikai. Jie turi turėti galimybę melstis savo kalba, ja reikšti tikėjimą“, – kalbėjo arkivyskupas, vėliau su dėkingumu atsiliepęs apie bendruomenėms nuolat patarnaujančius ar keletą kartų per metus patarnauti iš Lietuvos atvykstančius kunigus, taip pat ir kitų tautybių kunigus, pramokusius lietuviškai.
Šią savaitę dienos šviesą išvydo ir pirmasis šių metų žurnalo „Kelionė“ numeris. Redakcijos palydėjimo skiltyje redaktorė sesuo Faustina Elena Andrulytė SF rašo: „Apie ką ši „Kelionė“? Ko gero, daugiausiai ji kalba apie vilties šviesą, pergalinčią tamsumas. O kalbėti apie ją labiausiai norisi tuomet, kai aplink sutemos tirštos. Danguje vilties nereikės, anei tikėjimo. Iš trijų didžiųjų dorybių liks tik viena. Tačiau šiandien mums, esantiems pakeliui, keliaujantiems per slėnius ir naktis, viltis vis dar labai reikalinga.“
Atsinaujinusio dizaino žurnale skaitytojai turės progą iš arčiau pažinti nuolatinę „Kelionės“ autorę seserį Ligitą Ryliškytę SJE, gyvenime derinančią medikės, teologės ir dėstytojos pašaukimą. Pokalbio metu ji atsiliepė ir apie taikos viltį karų varginamame šių dienų pasaulyje, apie tai, ką istoriniame kontekste reiškia susitaikinimas, atgaila, atleidimas:
„Žinoma, pirmiausia reikia rasti būdą, kaip sustabdyti blogį, tik po to mąstyti apie tai, kokie žingsniai reikalingi, kad susitaikinimas taptų įmanomas. Svarbu suprasti ir tai, kad susitaikinimas niekada nėra vienos pusės reikalas, bet abiejų: kai yra įvykęs nusikaltimas, viena pusė atleidžia, o kita atgailauja. Taigi, tik tuomet, kai konfliktas baigiasi, galima galvoti apie žingsnius susitaikinimo link, bet ne tada, kai krinta bombos. Žinoma, jei viena pusė atleidžia, bet kita neatgailauja, susitaikymas neįvyksta. Kartais mes skubame duoti išrišimą be atgailos... Kita vertus supranti, kad širdį atleidimui turi pradėti ruošti jau dabar. Istorijoje keršto ciklai nutrūksta tik dėl to, kad kažkas suranda jėgų atleisti. Tačiau ne užglostant, ne paneigiant kaltę. Atleidimas gali tapti moralinio protesto forma, kaip atleidimas, kuris kviečia atgailai ir pastato nusikaltėlį jo nusikaltimo akivaizdoje“, – primena sesuo Ligita Ryliškytė SJE pokalbyje, kuris yra skelbiamas naujausiame žurnalo „Kelionė“ numeryje.
Parengė Giedrius Tamaševičius
