Jeruzalės benediktinas: gyvenimas čia – kaip Didysis penktadienis
Pasak abato, Didysis penktadienis šiais metais viso pasaulio tikinčiųjų žvilgsnius kreipia į tai, ką šiuo metu išgyvena Gazos krikščionys. Šiuo metu jie kenčia su kenčiančiu Viešpačiu. Ta bendruomenė – tai Bažnyčia, stovinti po kryžiumi. Dabartiniai laikai yra labai sunkūs ir Vakarų kranto bei Jeruzalės krikščionims. Jų namai nebombarduojami, nėra matomų griuvėsių, tačiau ir jie kenčia. Jų patirtyje atsispindi Didžiojo šeštadienio esmė – tai nevilties ir nematomos kančios metas. Nuo spalio mėnesio vykstančio karo sukeltos ekonominės pasekmės labai skaudžiai paveikė regiono krikščionis, kurių pragyvenimo šaltinis itin priklausomas nuo piligrimų. Piligrimų nebuvimas sukėlė ekonominę katastrofą. Jeruzalės senamiestyje esanti Švč. M. Marijos Užmigimo abatija taip pat pajuto piligrimų skaičiaus sumažėjimo padarinius.
Žvelgdamas į jau priartėjusias Velykas abatas Nikodemas pabrėžia, kad šiemetinės Velykos – tai labai rimtas tikėjimo išmėginimas. Velykos yra labai svarbus momentas patikrinti save, įsitikinti ar tikrai pasitikime Dievu ir ar tikrai tikime tuo, ką švenčiame. Šiandien aplinkui mus matyti daugybė kančios, neapykantos ir smurto, tai meta iššūkį mūsų tikėjimui. Ar tikime, kad Dievas gali išgelbėti šį pasaulį? Ar sugebame atleisti, parodyti gailestingumą? Nes juk būtent tai mes švenčiame per Didžiąją savaitę ir Velykas. Jeruzalės benediktinų bendruomenės vadovas abatas Nikodemas linki, kad šios Velykos būtų nauja pradžia, kad atneštų naują viltį ir naują gyvenimą. (jm / Vatican News)
