Kard. P. Pizzaballa. Visada turėjome problemų, tačiau bado – dar ne
Pasak daugybę metų Šventojoje Žemėje praleidusio ganytojo, tai nėra pirmas karas, kurį jis ir kiti mato. Tačiau toks neapykantos, nuoskaudų, frustracijos ir nepasitikėjimo lygis dar nematytas. Ankstesni karai turėjo pradžią ir pabaigą, o šis – paskendęs neapibrėžtume. Anksčiau buvo žinojimas, kad karo veiksmai baigsis ir kažkaip viską bus galima pradėti iš naujo. O šį kartą niekas nežino, kaip tai bus galima padaryti. Todėl yra daug sunkiau nei anksčiau.
Krizė yra akivaizdi ir aštri visose palestiniečių teritorijose. Bažnyčia daro, ką gali, kad į ją nors šiek tiek atsilieptų. Visos institucijos – politinės, visuomeninės, religinės – turi dirbti, kad pakeistų dabartinę padėtį.
„Jungtinių Valstijų silpnumas kelia didelę dilemą, nes iki šiol visada buvo kas nors, kas galėjo padaryti tvarką. Dabar to nebėra, turime tai pasiekti patys. Nežinau ar, kaip ir kada tai bus įmanoma padaryti“, – pridūrė patriarchas.
Šių metų Velykos bus nelengvos, Didžioji savaitė bus sunki. Guodžia tai, kad bus gauta kažkiek leidimų krikščionims švęsti Velykas ir lankyti šventąsias vietas, taip pat Gazos krikščionims. Pasak patriarcho, teko pabrėžti – jei buvo duoti leidimai musulmonams švęsti Ramadano mėnesį, tai krikščionims turi būti leista švęsti Velykas. Patriarchas pakvietė piligrimus sugrįžti į Šventąją Žemę – yra pakankamai saugu keliauti po šventąsias vietas. O piligrimystės taip pat yra gražus ir svarbus būdas padėti Šventosios Žemės krikščionims.
„Negalima įsivaizduoti Jeruzalės be krikščionių, negalima įsivaizduoti Šventosios Žemės be krikščionių. Nuo pat pradžių, nuo pat Jėzaus laikų, mes visada buvome čia, kad kaip Bažnyčia atsimintume Jėzaus gyvenimą, jo liudijimą. Liudysime ir per šias Velykas. Svarbu, kad Bažnyčios pašaukimas tęstųsi čia, nedidelėje Šventosios Žemės krikščionių bendruomenėje. Kad ji, net ir būdama maža, išlaikytų gyvą ir konkretų atsiminimą apie tai, ką Jėzus čia padarė“, – sakė Jeruzalės lotynų patriarchas.
Galima priminti, kad kita pagalbos Šventosios Žemės krikščionims forma yra Didįjį penktadienį visoje Bažnyčioje renkama rinkliava. Šventosios Žemės kustodas t. Francesco Pattonas OFM savo vaizdo kreipimęsi pripažino, kad dėl karo nutrūkus piligrimų srautams, kurie teikė darbo dideliam skaičiui krikščionių, solidarumo poreikis itin didelis. Šeimoms reikia išgyventi, vaikams eiti į mokyklą, gydytojai turi išrašinėti vaistus, senelių namų gyventojai turi gauti priežiūrą. Šventosios Žemės kustodija rūpinasi šiuo plačiu paslaugų spektru, o Didžiojo penktadienio rinkliava padeda padengti ženklią išlaidų dalį.
„Mes, Šventosios Žemės kustodijos broliai, kreipiamės į jus kaip išmaldos prašytojai, kad Didysis penktadienis taptų visuotinio solidarumo diena, proga viso pasaulio krikščionims konkrečiai pasirūpinti Jeruzalės Bažnyčia Motina, kuriai šiuo metu to labai reikia. Prašome, atverkite savo širdis ir padėkite mums pagal savo galimybes, kad ir mes galėtume toliau rūpintis šia Šventąja Žeme ir jos vaikais. Taikos ir gėrio jums!“, – linki Šventosios Žemės kustodas. (RK / Vatican News)
