Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (kovo 3 d.)
„Kas yra pasitikėjimas, kaip jis tarp žmonių atsiranda ir išnyksta? Viena vertus, pasitikėjimas visada yra dovanojamas. Šia prasme jį lyg ir galėtume priskirti prie dorybių. Antra vertus, pasitikėjimo negalima reikalauti ar siūlyti kaip, pvz. teisingumo ar kitų dorybių. Pasitaiko situacijų, kai skatinamas apdairus nepasitikėjimas. Pvz., vaikai mokomi būti atsargūs ir nepasitikėti gatvėje sutiktais nepažįstamais suaugusiaisiais. Žinoma, tai nėra tas destruktyvus nepasitikėjimas, kuris ardo normalius tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius. Teologiniu požiūriu destruktyvus nepasitikėjimas yra nuodėmės išraiška, nes jis griauna egzistencinius žmogaus santykius su Dievu, su pasauliu ir su pačiu savimi“, – rašo Vidmantas Šimkūnas, toliau straipsnyje išsamiai aptardamas iššūkius, kylančius šiais – pasitikėjimo krizės laikais, kai vis mažiau pasitikima didžiosiomis institucijomis – valdžia, medijomis, verslu ir nevyriausybinėmis organizacijomis, o tradicinį pasitikėjimą autoritetais, ekspertais, normomis ir kontrolieriais keičia skaitmeninių technologijų erdvėje pateikiami eilinių, nors nepažįstamų, žmonių atsiliepimai.
„Technologijos gali praplėsti pasitikėjimo ribas ir galimybes bendradarbiauti, užmegzti ryšius su nepažįstamais žmonėmis, tačiau taip pat ir brėžti ribas tarp mūsų. Jos gali suartinti toli esančius žmones ir atitolinti esančius arti. Komentarai ir reitingavimai – daryti mus atsakingesnius, gal net malonesnius ir paslaugesnius kitiems, tačiau kai kuriuos amžiams išstumti į savotišką skaitmeninę skaistyklą. Be pasitikėjimo negalime gyventi, jis svarbus visose srityse, todėl turėtume atsakingai ir apdairiai rinktis, kuo pasitikime. Pasitikėjimas visada sunkiai įgyjamas, bet lengvai prarandamas,“ baigdamas savo straipsnį primena Vidmantas Šimkūnas, ragindamas šio vertingo socialinio kapitalo nešvaistyti.
Pasitikėjimo temą žurnale „Jėzuitai“ pratęsia poetas ir vertėjas Antanas Gailius. Pagrindinė jo rašinio gija – vokiečių poeto Michaelio Krügerio eilėraščio eilutė: „Dieve mieliausias, nenoriu tavęs trukdyti, ausys tau išūžtos, bet lietų bent kartą atsiųsk, kad ugnys užgestų. Amen."
Minėtame eilėraštyje, pasak Antano Gailiaus, kalbama „apie visą pasaulį tiesiogine ir perkeltine prasme apėmusią ugnį, apie tai, kad mūsų pasaulis, kuriuo tikėjome ir pasitikėjome, dega.“ Straipsnio autoriui nuostabą kelia tai, kad šią maldą užrašęs poetas, nors ir skelbiasi Dievo netikįs, pasitiki Dievu ir meldžia jo pagalbos. Į klausimą, kodėl taip yra, atsakymo nėra, kaip ir atsakymų į daugelį šiame straipsnyje paminėtų svarbių klausimų. Pavyzdžiui, apie pasitikėjimą vadinamąja „institucine“ Bažnyčia, žiniomis iš karo laukų ar apie pasitikėjimą bent kartą žinomai netiesą kalbėjusiais politikais.
Be jau aptartų straipsnių žurnalo „Jėzuitai“ skaitytojus turėtų sudominti istoriko Arūno Streikaus straipsnis apie tai, kuo išsiskyrė jėzuitai, atlikdami savo misiją sovietinės Lietuvos laikais, jėzuitų Antano Saulaičio ir Algimanto Gudaičio pasakojimai bei kitos publikacijos.
Telšių vyskupijos kurija informuoja apie Alytuje pirmosiomis kovo dienomis įvykusį Jaunimo sielovados forumą „Tu gali kurti“, kurį organizavo visų Lietuvos vyskupijų jaunimo centrų darbuotojai bei savanoriai, o jų veiklą koordinavo Lietuvos jaunimo pastoracijos centras.
Pirmąją dieną pagrindinius pranešimus skaitė kun. Algirdas Toliatas bei radijo ir televizijos laidų vedėja Viktorija Urbonaitė. Kun. Algirdas, pasitelkęs evangelinį vynmedžio palyginimą, atkreipė dėmesį, jog vynmedis tik tuomet vaisingas, jei jo šakeles apgeni sodininkas. Kalbėtojas ragino bendruomenes išdrįsti atsisakyti kai kurių veiklų tam, kad būtų galima susikoncentruoti į svarbiausius ir esminius dalykus, išgryninti tas arterijas, kuriomis į bendruomenę teka Šventoji Dvasia, duodanti gausių vaisių.
Viktorija Urbonaitė prisiminė televizijos laidos „Išpažinimai“ pradžią, kai teko susidurti su naujovių baime, neapleidžiančia ir daugelio krikščioniškų bendruomenių. Prelegentė pabrėžė būtinybę gerai pasiruošti pamokai, susitikimui, pamokslui, nes nepasiruošęs kalbėtojas rodo nepagarbą auditorijai, kuri tai puikiausiai jaučia. Kalbėtoja taip pat drąsino jaunimo sielovadininkus naudotis naujausiomis technologijomis kaip priemone evangelinėms tiesoms perteikti.
Antrąją forumo dieną dalyviai, susiskirstę į grupeles, diskutavo įvairiomis jaunimo sielovadai aktualiomis temomis. Forumo pabaigoje už jaunimo sielovadą atsakingas vyskupas Algirdas Jurevičius pakvietė jaunimą ateinančiais metais vykti į Romą ir ten švęsti Jubiliejinius metus.
Parengė Giedrius Tamaševičius
