Šventosios Žemės jėzuitas: taikūs santykiai nėra neįmanomi
Vatikano radijui duotame interviu dvasininkas pripažįsta, kad Kristaus sekėjų padėtis Šventojoje Žemėje nėra pati lengviausia. Iš tiesų jie neturi galimybių daryti didelės politinės, socialinės, ekonominės ar kultūrinės įtakos. „Atmetu žodį „mažuma“, kuris suponuoja, kad esame atskirti nuo daugumos, – sakė jėzuitas. Iš tikrųjų mes esame Izraelio ir Palestinos visuomenės viduje, kur kovojame dėl išlikimo ir lygybės, kad galėtume gyventi kaip broliai ir seserys su žydais ir musulmonais.“
Tėvo D. Neuhauso nuomone, didžiausias iššūkis krikščionims Šventojoje Žemėje yra pats buvimas krikščionimis. Tai iš tiesų didelis iššūkis, nes yra gana stipri pagunda viskuo nusivylus stengtis palikti šią vietą ieškant lengvesnio gyvenimo kur nors kitur. Todėl reikia nuolat puoselėti tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, kuris yra su mumis ir mus saugo. Jėzuitas pripažįsta, kad kartais ta apsauga nėra akivaizdi ir aiškiai suprantama, nes žmonės, tarp jų ir krikščionys, miršta žmonių neapykantos sukurtame pragare.
Kalbėdamas apie mažą Šventosios Žemės krikščionių skaičių t. D. Neuhausas pastebėjo, kad mažumas ne visada turi neigiamą prasmę. Nedidelis vietinių krikščionių skaičius saugo nuo pernelyg didelio pasitikėjimo savimi. „Būdami maži ir neįtakingi, nebijome pagundos įsitraukti į politinius žaidimus, siekiant įgyti galios. Mažumas taip pat suteikia labai svarbių galimybių, nes juk pranašai ateina iš paribių. Galios ir įtakos siekimas apakina žmones, o mes iš savo paribių turime skelbti pranašišką žinią, kad taikūs santykiai tarp žmonių nėra neįmanomi, kad yra įmanomas laisve ir lygybe grindžiamas teisingumas.“ Šį pranašišką savo pašaukimą krikščionys stengiasi įgyvendinti per savo švietimo, socialines ir sveikatos apsaugos institucijas. Visų pirma per jas krikščionys gali įkūnyti laisvės, lygybės, teisingumo, taikos ir susitaikymo vertybes. (jm / Vatican News)
