Tikintysis priešais Kryžių: skausmas, kartu ir Velykų nuojauta

Verbų sekmadienio liturgija prasidėjo džiaugsmingu Jėzaus įžengimu į Jeruzalę, tačiau iš karto po to seka pasakojimas apie kančią ir mirtį. Džiaugsmą ir kančią simbolizuoja alyvmedžių šakelės, kuriomis tikintieji mojuoja Verbų sekmadienį, o kitąmet jos sudžiovintos tampa pelenais Pelenų trečiadieniui. Didžiosios savaitės centre – kryžius, kančia, priimta vardan žmonijos išganymo. Tačiau žvelgdami į kryžių mes jau matome gyvenimą, laukiantį po mirties.

Rytų krikščionys šiomis dienomis meldžiasi:

„Mes patikėjome save Tavo Kryžiui, amžinybės Kūrėjau.
Tu davei mums jį kaip apsaugą nuo priešų:
apsaugok mus juo, Gelbėtojau, meldžiame Tave.
Aukščiausiasis Karaliau, dėl mūsų Tu pakilai ant Kryžiaus
ir juo panaikinai Adomo, pirmojo kūrinio, nusikaltimą:
apsaugok mus juo, Gelbėtojau, meldžiame Tave.
Tu, kuris apsireiškei kaip tikėjimo viršūnė
ir žmonių gyvenimo medis,
Tavo akivaizdoje velnias buvo sunaikintas:
apsaugok mus, Gelbėtojau, meldžiame Tave.
Pasirodžius Tavo kryžiui priešas sudrebėjo
ir iš siaubo prieš Tavo šlovę prasmego požemio pasaulyje:
apsaugok mus juo, Gelbėtojau, meldžiame Tave.

Dangus džiūgavo ir žemė džiaugėsi,
nes šventasis Kryžius pasirodė kaip Gelbėtojas
nušviečiantis visatą:
apsaugok mus juo, Gelbėtojau, meldžiame Tave.

* * *

Tarp seniausių maldų, skirtų Kryžiui, mus pasiekia VI a. malda iš pasakojimo apie apaštalo šv. Andriejaus kančią. Ją 2006 m. bendrojoje audiencijoje citavo popiežius Benediktas:

„Būk pasveikintas, o Kryžiau, pašventintas ir papuoštas Kristaus kūnu, tarsi brangiausiu perlu.
Prieš Viešpačiui žengiant ant tavęs, tu skelbei žemišką baimę.
Dabar tu, apdovanotas dangiškąja meile, esi priimamas kaip dovana.
Tikintieji žino, kiek daug džiaugsmo teiki, kiek daug dovanų esi mums parengęs.
Todėl saugus ir kupinas džiaugsmo ateinu pas Tave, kad tu džiaugsmingai priimtum mane
– mokinį to, kuris buvo šalia tavęs nukryžiuotas.
O palaimintas kryžiau, kuris gavai didybę ir grožį – Viešpaties Kūną, imk mane ir vesk,
kad per tave priimtų mane tas, kuris per tave mane atpirko.
Būk pasveikintas, o Kryžiau; taip, iš tiesų būk pasveikintas!"

(DŽ/Avvenire)