Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovo vyskupystės sukaktis
Jis buvo konsekruotas vyskupu 2009 m. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai šventės dieną. Šią, kovo 25 d. minimą, šventę iki praėjusių metų Ukrainos graikų apeigų katalikai šventė pagal Julijaus kalendorių (pagal civilinį kalendorių – balandžio 7 d.). Nors Sviatoslavo Ševčuko konsekravimo vyskupu 15-osios metinės pagal civilinį kalendorių sukanka balandžio 7 d., jis sukaktį minėjo jau šį pirmadienį, kovo 25-ąją, susiedamas ją su visų Ukrainos katalikų dabar jau kartu švenčiama Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai liturgine švente.
2009 m. sausio 14 d. tuo metu tik 38 metų kunigą Sviatoslavą Ševčuką, Lvivo kunigų seminarijos rektorių, Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios sinodas išrinko vyskupu. Sinodo sprendimą patvirtino popiežius Benediktas XVI. Konsekravimas vyskupu įvyko Lvivo graikų katalikų katedroje balandžio 7-ąją (pagal Julijaus kalendorių – kovo 25-ąją) – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai šventės dieną. Pirmoji jo vyskupiškosios tarnystės vieta buvo Ukrainos graikų apeigų katalikų vyskupija Argentinoje. Jis tapo jos vyskupu augziliaru, o oficialus jos vadovas buvo tuometinis Buenos Airių arkivyskupas kardinolas Jorge Mario Bergoglio.
Po dvejų metų – 2011 m. kovo 23 d. – vyskupas Sviatoslavas Ševčukas buvo išrinktas Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovu – Kyjivo ir Haličo didžiuoju arkivyskupu. Tų metų kovo 27 d. jis iškilmingai įžengė į Kyjivo Kristaus Prisikėlimo katedrą.
Pirmadienį Kyjive paminėta Sviatoslavo Ševčuko vyskupystės 15 metų sukaktis sutapo su 110-osios dabartinio didžiojo masto karo savaitės pradžia. Tradicinėje kassavaitinėje žinioje Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios tikintiesiems arkivyskupas sugrįžo prie pastarosiomis savaitėmis kelto galimų derybų klausimo. „Dažnai girdime apie derybas kaip alternatyvą karinei konfrontacijai, – sakė arkivyskupas. Dar kartą bandome suprasti: kas trukdo deryboms? Ar apskritai įmanomas dialogas tarp Rusijos, šalies agresorės, ir Ukrainos? Jei taip, tas kas jam trukdo? Girdime kaltinimus Ukrainai, kad ji atsisako derėtis arba neturi tam drąsos. Dėl to visiškai nuoširdžiai pareiškiame, kad nuo pat pradžios Ukraina buvo dialogo siekianti šalis. Tačiau visas pasaulis mato, kad Rusija nelaiko Ukrainos šalimi, su kuria galėtų kalbėtis, ir net neigia Ukrainos teisę egzistuoti; teigia, kad tokios valstybės nėra; kad Ukraina tėra teritorija, o ukrainiečiai – ideologinis konstruktas. Su gailesčiu tai konstatuojame, bet nuolat meldžiamės už derybų galimybę. Milijonai Ukrainos žmonių meldžiasi už Rusijos atsivertimą. Jei Rusijos valdžia į ukrainiečius žiūrės kaip į savo pašnekovus, atsiras galimybė nutraukti šį karą“, – kalbėjo pirmadienį paskelbtoje žinioje didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas. (jm / Vatican News)
