Misionierius Ukrainoje: „Nesame vieni. Ir tai yra Dievo gailestingumo ženklas“

Antrąjį Velykų sekmadienį švenčiamas popiežiaus Jono Pauliaus II į Bažnyčios minėjimų kalendorių įrašytas Dievo Gailestingumo sekmadienis. Kaip švęsti Dievo gailestingumą karo sąlygomis? Apie tai Vatikano radijo laidų lenkų kalba redakcija kalbėjosi su Ukrainoje tarnaujančius misionieriumi palotinų kongregacijos nariu kun. Waldemaru Pawelecu.

„Ukrainoje galvojame tik apie vieną dalyką: kad būtų taika, – sakė kunigas. – Man žodis gailestingumas reiškia taiką.“ Pastarosios dienos labai sunkios, ypač Charkive ir Zaporižioje. Miestai bombarduojami dažniausiai naktį arba ankstyvą rytą, kai žmonės miega ir nėra pasirengę bėgti į slėptuves. Tai niekinga ir klastinga rusų strategija. Jie taip mėgina įbauginti žmones. Tačiau ir Kyjive neramu. Labai sunkus buvo Velykų sekmadienis, kai net keturis kartus staugė apie raketų ir dronų atakas skelbiančios sirenos, pasakojo kunigas.

Pasak jo, Dievo gailestingumo žinia ypatingai skamba susiduriant su mirtimi, su kario žūtimi. Tada Evangelijos žodžiai skamba visiškai kitaip. Mes ne tik teoriškai žinome, kad „nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“, bet ir asmeniškai tai išgyvename. Šie žodžiai turbūt dažniausiai kartojami per Ukrainos karių, taip pat žuvusių civilių laidotuves. Šie žodžiai iš tikrųjų suteikia vilties.

Ukrainoje tarnaujantis misionierius sakė, kad šiandien tarp viso to blogio ir karo žiaurumo galima įžvelgti ir nepaprastai daug gėrio. Tai visų pirma kasdien gaunama parama – humanitarinė ir karinė pagalba, kad Ukraina galėtų išgyventi ir apsiginti. „Tai mums irgi yra Dievo gailestingumo ženklas. Nesame palikti likimo valiai žmonių. Nesami atiduoti valiai tų, kurių daromam blogiui ir žiaurumui nėra ribų. Kasdien patiriame, kad, nepaisant visko, Viešpats Dievas mums gailestingas“, – kalbėjo Vatikano radijui kun. Waldemaras Pawelecas. (jm / Vatican News)