Savaitė Lietuvoje (balandžio 21 d.)
Balandžio 20 dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas suteikė kunigystės šventimus keturiems diakonams: Linui Braukylai, Miroslavui Ulevič, Miroslavui Jonui Domanskiui ir Deividui Stankevičiui. Homilijoje kreipdamasis į šventinamuosius, atiduodančius savo gyvenimus į Dievo rankas, arkivyskupas priminė, kad tai jiems ir naujo santykio su Bažnyčia pradžia. Jis atkreipė dėmesį, kad kunigystės šventimų metu duodama priesaika iš esmės atkartoja tai, ką pažada sutuoktiniai, prisiekdami vienas kitam viso gyvenimo ištikimybę, meilę ir pagarbą „kai laimė lydės ir vargas suspaus, kai sveikata tvers ir ligos suims“. Taigi ir kiekvieno kunigo santykis su Bažnyčia yra kaip su sutuoktine, atkartojantis Jėzaus Kristaus ant kryžiaus sudarytą santuoką su Dievo tauta. „Tad čia taip pat bus ir džiaugsmo, ir liūdesio, nuovargio, teks atgailauti su Dievo tauta ir už jos narius,“ – kalbėjo arkivyskupas, pabrėždamas esminę vienybės svarbą kunigo tarnystėje – visų pirma su Tėvu, Jėzumi ir Šventąja Dvasia, o taip pat su Bažnyčia, popiežiumi ir savo vyskupu. Galiausiai, naujiesiems Vilniaus arkivyskupijos kunigams Gintaras Grušas linkėjo priimti gailestingąją Dievo meilę, parodytą jiems per Krikštą ir per pašaukimą bei drąsino tapti Dievo gailestingumo latakais Dievo tautai.
Balandžio 15 d. „Redakcijos“ žurnalistai Birutė Davidonytė ir Ignas Kinčinas paskelbė savo tyrimo „Neleisk mūsų gundyti“ tęsinį, kuriame du nukentėjusieji paliudijo, kad būdami nepilnamečiai jie buvo lytiškai išnaudojami Šiaulių ir Kauno vyskupijose dirbusių kunigų. Reaguojant į šią informaciją abiejose vyskupijose pradėti bažnytiniai tyrimai. Sekant Vilniaus arkivyskupijoje veikiančios nukentėjusiųjų nuo išnaudojimo Bažnyčios aplinkoje išklausymo tarnystės patirtimi, tokią išklausymo vietą ketinama steigti ir Kauno arkivyskupijoje. Kauno arkivyskupijos išplatintame pranešime arkivyskupas Kęstutis Kėvalas „labai kviečia bei ragina visus žmones, patyrusius nederamą dvasininkų ar Bažnyčios darbuotojų elgesį, kreiptis ir bendradarbiauti tiek su valstybinėmis, tiek su bažnytinėmis institucijomis, kad būtų paviešinti bet kokie nusikaltimai prieš žmogiškąjį orumą, kaltieji nubausti, o nukentėjusiesiems atsiteista, kad Bažnyčia būtų saugi erdvė visiems, o ypač silpniausiems, ir tarpusavio pasitikėjimas atkurtas.“
Reaguodama į minėtą žurnalistinį tyrimą Nukryžiuotojo Kristaus kongregacijos sesuo Viktorija Voidogaitė CC savo socialinio tinklo paskyroje rašo apie akląją dėmę Bažnyčios regos lauke: „Akloji dėmė „nežino“, kad nemato. Todėl vis girdime: „mes nežinojome, mes turime padaryti tyrimą, pasižiūrėti tikėtinumą“. Kai akys nebejautrios šviesai, pasigirsta aukų balsai. Ir jie turi skambėti garsiai dėl pačių aukų. Kad jos ir jie išsivaduotų iš prievartautojų bei išnaudotojų įtakos, tų kaltinimų, lydinčių daugybę metų. Ir tegul jų istorijos būna skelbiamos nuo stogų, kad pati Bažnyčia išsiimtų didžiulius rąstus iš savo akių. Kad atgailautų ir atlygintų žalą. Kad išmoktų labiau girdėti nei žiūrėti tik tai, ką mato ar nori matyti. Šiandien pasitikėti Bažnyčios tyrimais neįmanoma. Juk tyrimai metų metus vyksta aklojoje dėmėje,“ – rašo sesuo Viktorija Voidogaitė CC.
2024-aisiais Lietuvoje vyks net treji rinkimai – Prezidento, Europos parlamento ir Seimo. Šia proga Lietuvos vyskupai balandžio 16 d. paskelbė laišką, kurio tekstas publikuojamas Lietuvos vyskupų konferencijos internetinėje svetainėje.
„Demokratija yra grindžiama suvokimu, kad egzistuoja savaime suprantamos tiesos, kuriomis turi vadovautis žmonės ir visuomenė. Tai žmogaus prigimtyje atpažįstami gėriai, kuriuos valdžios institucijos turi saugoti: asmens gyvybės apsauga, jos užsimezgimo lopšys – vyro ir moters sąjunga, šeima ir laisvė gyventi pagal savo įsitikinimus, nepažeidžiant bendrojo gėrio, socialinis teisingumas, reali pagarba žmogaus sąžinės laisvei ir jo orumo apsauga. Visuomenė išsaugo laisvę ir klesti tik tada, kai valdžioje esantys vyrai ir moterys yra pajėgūs atpažinti ir apginti šiuos gėrius.
Krikščionys vadovaujasi nuostata, kad šių prigimtinių gėrių autorius yra žmogaus ir visatos Kūrėjas. Iš čia kyla žmogaus teisės ir pareigos. Jei šios teisės grindžiamos vien valdžios institucija, kyla pavojus, kad dėl įvairių ideologijų jos bus susiaurintos, apribotos ar net atimtos. Tai mums rodo istorinė ir dabartinė pasaulio patirtis. Demokratija neišlieka be objektyvios tiesos sampratos ir ja grindžiamų moralinių vertybių. Krikščioniška pasaulėžiūra visada ieškojo būdų, kaip įtvirtinti pagarbą žmogui, šeimai ir valstybei remdamasi Kūrėjo autoritetu. Bažnyčia žvalgosi žmonių, kurie supranta šią tiesą. Ji tiki, kad asmenys, norintys atstovauti kitiems, vadovausis ne savo interesais, bet išmintimi, suformavusia Vakarų civilizaciją,“ – rašoma Lietuvos vyskupų laiške, parengtame artėjančių rinkimų proga.
Parengė Giedrius Tamaševičius
