Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (balandžio 28 d.)
„Būtent Adelė ne tik mūsų Europą, bet ir Bažnyčią moko konkretaus sinodiškumo: net ir kalėjimo, lagerio sienose turi būti įmūryta Evangelija, o bendrystė su Viešpačiu atsiskleisti per gamtos grožį, troškimą nestovėti vietoje, ugdytis, šviestis, bendrauti. Taigi, visokeriopas dialogas, net ir su eschatologine perspektyva, yra puiki priemonė vilčiai. Jį siūlo žmonijai Jėzus. Jį primena Adelė Dirsytė, pati asmeniškai nepabijojusi apsigobti kančios apsiaustu, kad vis labiau parodytų tiek kartu kalėjusioms, tiek šiandienei žmonijai vilties veidą,“ – rašo kunigas Nerijus Pipiras.
Balandžio 27 dieną Kaune įvyko Lietuvos pašvęstųjų brolių ir seserų simpoziumas. Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje susirinko 200 įvairių kongregacijų vienuolių. Jie gilinosi į temą „Ką šiandien pašvęstiesiems reiškia siekti šventumo“. Konferencijas simpoziume skaitė svečias iš Romos brolis konventualas Zdzisławas J. Kijas OFM conv.
Vakare pašvęstieji rinkosi maldai į Kauno arkikatedrą baziliką. Iškilmingai Eucharistijai vadovavęs apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius, kreipdamasis į vienuoles ir vienuolius, drąsino: „Jūs visi esate Bažnyčia ir Bažnyčiai reikia jūsų“. Jis taip pat pabrėžė, kad būtent šiuos asmenis Jėzus išsirinko, kad šie Jo vardu darytų pasaulyje meilės darbus, tarnautų tiesai ir teisingumui. Mišių homilijoje brolis konventualas Zdzisławas J. Kijas OFM conv. kalbėjo apie išpažįstamo tikėjimo vaisius, kurie matomi iš tikinčio žmogaus gestų, žodžių, darbų, kad visa tai skirta Dievo šlovei, kad ją suteiktume savo gyvenimu.
Balandžio 27 dieną dienraštis bernardinai.lt paskelbė žurnalisto Vytauto Markevičiaus parengtą pokalbį su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi SJ apie tai, kokią vietą jo gyvenime užima dviratis.
„Šiais metais dviračių sezoną jau esu atidaręs ir nuvažiavau penkis šimtus septyniasdešimt kilometrų. Kiekvieną dieną gerą valandą praleidžiu ant dviračio, o kitą valandą praleidžiu vaikščiodamas pėstute. Man dabar dviratis, nesakyčiau, kad kažkoks ypatingas pomėgis, bet tai galimybė pabūti gamtoje. Visada važiuodamas dviračiu kalbu rožinį. Per valandą, praleistą ant dviračio, sukalbu dvi rožinio dalis už Lietuvos žmones. Taigi nušaunu du zuikius vienu šūviu: pabūnu gamtoje ir fiziškai pailsiu, kartu pabūnu su Viešpačiu,“ – pasakojo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, dviračiu važinėjantis jau septyniasdešimt metų. Senjorams, jis linkėjo rūpintis ir fizine, ir dvasine sveikata: „Fizinė sveikata – tai daugiau būti gamtoje, daugiau judėti, o dvasine prasme – neužmiršti Viešpaties, tvirtai laikytis Jo rankos. Nes jeigu šito nedarysim, tada pradėsim abejoti mūsų amžinybe. Šitų dviejų dalykų linkiu visiems senjorams: geros fizinės ir dvasinės sveikatos.“
Apie pastarųjų metų permainas Lietuvos Ortodoksų Bažnyčioje dienraštyje bernardinai.lt balandžio 26 dieną papasakojo Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje kancleris, kunigas Vitalijus Mockus. Atsakydamas į Ritos Bagdonaitės klausimą apie būsimą Konstantinopolio patriarchato ortodoksų katedrą kunigas kalbėjo: „Reikės steigti fondą, rinkti lėšas, nes bažnyčios statyba yra labai didelis ir brangus projektas. Norime, kad jis būtų atpažįstamas kaip krikščioniškas, ortodoksiškas ir kaip lietuviškas statinys, kad jis derėtų su visa aplinka. Kad atvykę svečiai sakytų, kad „čia yra Lietuva“. Labai svarbu kurti vietinę, autentišką, lietuvišką bažnyčios architektūrą, o ne kopijuoti svetimą. Puoselėjame gražias perspektyvas. Mus džiugina tai, kad kuriame nuo nulio, nereikia nieko laužyti, kas yra seniai suformuota, kovoti su sustabarėjusiais dalykais. Bet taip pat labai svarbu akcentuoti, kad nekuriame visiškai naujo dalyko, jog mes atsikuriame, kad ir po 300 metų, bet iš tikrųjų yra daug erdvės, daug laisvės su Viešpaties Dievo pagalba.
Brandiname maldoje planus – tai įkvepia entuziazmui ir suteikia tam tikro grožio,“ – teigė ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus, pokalbio pabaigoje padėkojęs Lietuvos reformatams, liuteronams ir katalikams už ypatingą artimo meilės ir ekumeninės bendrystės liudijimą jaunos Konstantinopolio patriarchato ortodoksų bendruomenės atžvilgiu: „Jūs tikrai mums buvote tuo geruoju samariečiu, kai mes kraujavome, palikti šalikelėje – mes buvome palikti be nieko, o jūs nepraėjote pro šalį, pasiėmėte pas save į namus.“
Parengė Giedrius Tamaševičius
