Skelbiamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros vitražų konkursas
Kaip žinia, vitražų menas yra senas ir kai iškilo Prancūzijos ir kitų kraštų gotikinės katedros, jau tada jos buvo puošiamos ir vitražais, kurie buvo harmoningai įkomponuoti į vizualinę visumą ir katedrų viduje kūrė šviesos ir spalvų žaismus, bei simbolinę ir teologinę visumą, greta iš medžio ir akmens sukurtų statulų ir ornamentų. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje buvo per 120 didelių vitražų ir antra tiek mažesnių. Seniausieji vitražai, nors jų nedaug, siekia XII a. Grupė didesnių vitražų, įskaitant įstatytus į įspūdinguosius apkritimo formos fasadinius langus, vadinamąsias „rožes“, sukurti XIII a. Kitos didelės ir svarbios grupės vitražų datuojamos XIV, XVIII, XIX amžiais, kai kas sukurta ir XX amžiaus viduryje.
Paprastai vitražų datavimas sutampa su didesnių darbų ir rekonstrukcijų datomis, kai bėgant amžiams siekiant išsaugoti ar įgyvendinti naujus sumanymus Paryžiaus Dievo Motinos katedros vidus ir išorė buvo dailinami ir turtinami naujomis detalėmis.
Panašus pasiūlymas, sulaukęs pritarimo, buvo pateiktas ir dabar – neapsiriboti vien sunaikintų vitražų kopijų pagaminimu, bet sukurti šiuolaikinio meno vitražus, kurie taptų savo epochos ir didelių katedros atstatymo darbų per pastaruosius penkerius metus liudininkais. Tuo labiau, kad jie pakeis vitražus su gamtiniais ir geometriniais motyvais, kurie buvo sukurti ir įdėti per didelius XIX a. katedros restauravimo darbus, vykdytus architekto Eugène’o Emmanuelio Viollet‑le‑Duco. Šių darbų metu, beje, buvo iškelta ir nauja katedros smailė.
Siekiant išlaikyti architektūrinę bei simbolinę harmoniją, būsimiems šiuolaikinio meno vitražams nustatyti kriterijai. Jų šviesumas ir spalvos turės būti panašūs į kitų katedros vitražų kuriamą šviesą. Antra, juose turės atsispindėti kita tema – Paryžiaus arkivyskupijos siūlymu, Šventosios Dvasios ir Sekminių motyvai. Priduriama, kad vitražuose turi būti vaizduojamos žmonių figūros ir santūriai atsispindėti emocijos, kurias patyrė mokiniai, kai ant jų nužengė Šventoji Dvasia.
Pirmoji konkursui pateiktų vitražų projektų atranka turėtų įvykti 2024 metų birželį, o tų pačių metų lapkritį tikimasi išrinkti laimėtoją. Jį rinks komisija, kuriai vadovauja buvęs Paryžiaus Pompidou modernaus meno centro direktorius Bernard’as Blistène‘as. (RK / Vatican News)
