Velykų oktava Šventojoje Žemėje
Evangelijoje minimas Emausas – tai dabartinis El-Qubeibeh miestelis šalia Jeruzalės, Palestinos teritorijoje, tuoj pat už ją nuo Izraelio skiriančios sienos. Šventiesiems Simonui ir Kleopui dedikuotoje bažnyčioje Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas brolis Francesco Pattonas OFM aukojo Mišias. Žemė, ant kurios stovi šventovė, 1861 m. buvo padovanota Šventosios Žemės kustodijai. Kasinėjimų metu buvo aptiktos kryžiuočių laikų bazilikos liekanos. Ji buvo pastatyta ant Kleopo namų pamatų, namų, kuriuose Jėzus su dviem kelyje į Emausą sutiktais mokiniai valgė vakarienę.
Per Mišias buvo skaitoma Evangelija, pasakojanti apie Emauso epizodą – apie du mokinius, liūdnai grįžtančius į savo namus Emause, apie Jėzų, einantį kartu su jais ir aiškinantį, ką Šventasis Raštas kalbąs apie Mesiją, apie tai, kaip galiausiai mokiniai atpažino Jėzų laužant duoną.
Mišiose dalyvavo nedidelis būrys vietinių tikinčiųjų iš Jeruzalės ir Vakarų Kranto bei keletas piligrimų. Homiliją sakė Emauso pranciškonų vienuolyno gvardijonas brolis Zaheras Abboudas. „Šiandien gyvename panašiomis aplinkybėmis, kokiomis gyveno Emauso mokiniai, – mirtis, nesaugumas, – kalbėjo jis. – Evangelijoje matome Viešpatį, keliaujantį su mokiniais ir aiškinantį jiems Raštą. Mes tikime ne Kristumi burtininku, kuris išsprendžia mūsų bėdas, bet Dievu, kuris eina kartu su mumis per gyvenimą, lydi mus sunkumuose ir aiškina mūsų gyvenimus Šventojo Rašto šviesoje. Jėzus drauge su mumis laužo Eucharistijos duoną. O mes kaip Emauso mokiniai meldžiame: pasilik su mumis.“
Trečiąją Velykų dieną, antradienį, balandžio 2-ąją, įvyko tradiciniai velykiniai kitų Jeruzalės krikščionių bendruomenių vadovų vizitai pas katalikų bendruomenės vadovus. Šiais metais katalikai ir kiti Vakarų krikščionys Velykas šventė kovo 31 d., o Rytų krikščionys švęs gegužės 5 d. Jeruzalės lotynų patriarchą ir Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovą aplankė graikų ortodoksų delegacija, vadovaujama patriarcho Teofilo III, Armėnų patriarchato kancleris Koriunas Bagdasarianas, koptų arkivyskupas Antanas, sirų ortodoksų vyskupas Jokūbas bei etiopų ortodoksų delegacija, vadovaujama arkivyskupo Enbakomo.
Velykų oktavą užbaigia Antrasis Velykų sekmadienis, kurio Mišių Evangelija kalba apie prisikėlusio Jėzaus susitikimą su mokiniais Paskutinės vakarienės menėje ir apie apaštalą Tomą, reikalavusį prisikėlimo įrodymo.
Jau keletą dienų prieš Antrąjį Velykų sekmadienį Jeruzalės lotynų patriarchas kardinolas Pierbattista Pizzaballa OFM paskelbė šiai šventei skirtą meditaciją. Antrojo Velykų sekmadienio Žodžio liturgija nukelia mus į Aukštutinį kambarį, kur prisikėlęs Viešpats ateina pas savo mokinius, rašo kardinolas ir pabrėžia du šio susitikimo aspektus – ramybę ir džiaugsmą. Kai jau Prisikėlimo dienos vakarą Viešpats susitinka su mokiniais, jis pirmiausia jiems taria: „Ramybė jums“. Tą patį jis sako ir po aštuonių dienų. Jėzus mirė už visus, ir tai reiškia, kad nebėra jokių skirstymų, jokių priešų. Visiems jis atnešė Tėvo meilę, meilę, kuri mus su juo sutaikina. Antroji Prisikėlusiojo dovana Bažnyčiai yra džiaugsmas. Džiaugsmas, kaip ir ramybė, nėra kintanti žmogaus būsena, susijusi su daugiau ar mažiau palankiais įvykiais. Mokinio džiaugsmas yra paties Viešpaties suteikiamas džiaugsmas, tai jo perėjimo iš mirties į gyvenimą džiaugsmas, sakoma kardinolo paskelbtoje meditacijoje, skirtoje Velykų oktavą užbaigiančiam sekmadieniui.
„Mums, kaip ir Tomui, nenorėjusiam iš karto patikėti Kristaus prisikėlimu, reikia iš naujo pažinti Viešpatį, suprasti, kad prisikėlimas įmanomas ir mums, jei gerai susipažįstame su nukryžiuotu Viešpačiu. Dieviškasis gyvenimas buvo nepasiekiamas žmogui, bet dabar jis dovanojamas visiems su sąlyga, kad išmoksime žvelgti į prisikėlusio Viešpaties žaizdas ir jose įžvelgti tvirtą Dievo pasirinkimą visada būti žmogaus pusėje“, – rašo Jeruzalės lotynų patriarchas kardinolas Pierbattista Pizzaballa. (jm / Vatican News)
