Jeruzalės lotynų patriarchas – Turino drobulės šventės svečias
Gegužės 2-ąją kardinolas nuvyko į popiežiškąjį Laterano universitetą Romoje, kuris turi svarbių istorinių ir akademinių ryšių su Jeruzalės lotynų patriarchatu. Šiame universitete taip pat siūloma Taikos studijų programa. Būtent į jos dalyvius ir kreipėsi kardinolas P. Pizzaballa. Jo paskaitos pavadinimas – „Taikos sielovados kriterijai ir požymiai“. Joje patriarchas pristatė savo per daugiau nei 30 metų gyvenimo Šventojoje Žemėje, kuri, deja, taip pat yra vienas iš konfliktiškiausių regionų pasaulyje, subrandintas įžvalgas. Nors, pakartojo kardinolas, per Jeruzalėje praleistus dešimtmečius jam jau teko matyti karų ir įvairių konfliktų, dabartinis karas ir neapykantos lygis Izraelyje ir Palestinoje yra beprecedentis.
Taika, pripažino kardinolas, šiuo metu nėra vyraujanti, bet greičiau nišinė idėja. O ir tada, kai kalbama apie taiką, dažnai kalbama labai vienpusiškai. Deja, dėl pozicijų ir net empatijos poliarizacijos griūna ir smunka ne vien socialinis, bet ir religinis sugyvenimas. Pastaraisiais mėnesiais, rodos, ištirpo ilgametis pasitikėjimo ir dialogo įdirbis tarp įvairių religinių bendruomenių. Tai jam, sakė kardinolas P. Pizzaballa, iš tiesų kelia didelį liūdesį. Dabartinė Šventosios Žemės panorama iš tiesų kelia neviltį. Bet taip pat, tęsė kardinolas, patvirtina įžvalgą, jog taika nėra vien žmogiška konstrukcija, bet ir dovana, kylanti iš Dievo ir ryšio su juo, jog krikščionis turi skelbti ir gyventi pagal Evangeliją ne vien tarp savų, bet ir tarp priešų.
Kardinolo žodžiais, krikščionis turi žvelgti į Dievo veidą ir į artimo veidą. Į Dievo veidą, nes jo veiksmai turi remtis dvasiniais principais, kurie ne vien jį remia, bet ir apšviečia bei motyvuoja. Į artimo veidą, kad matytume jame ne priešą, kuri reikia sunaikinti, bet kitą save. Tada jis iš tiesų bus taikos žmogus. Taip pat reikia drąsos neapsiriboti intymistiniu tikėjimu ir rizikuoti dėl taikos – rizikuoti savo garbe ir gal net gyvybe, pagal Viešpaties pavyzdį. Būti liudytoju nėra banali tema.
Kaip ir įžengimo į šv. Anupro bažnyčią Romoje šventės homilijoje, paskaitoje kardinolas P. Piazzaballa pakartojo būtinybę derinti tiesą, teisingumą ir atleidimą. Jei vieno iš jų trūksta, patenkama į akligatvį.
Būtinas teisingas ir tiesus žvilgsnis į save pačius, į patirtas ir padarytas skriaudas, senas ir naujas. Pasak kardinolo, viena iš priežasčių, dėl kurių žlugo ir žlunga daug taikos pasiūlymų ir planų Šventojoje Žemėje, yra tai, kad jie nuleidžiami iš viršaus žemyn, remiantis teorinėmis prielaidomis ir nepaisant milžiniško nuoskaudų ir pykčio krūvio „apačioje“, tarp žmonių. Atleidimas be teisingumo būtų tik blogio įtvirtinimas. Tiesa ir teisingumas be atleidimo būtų tik nesibaigiantis kaltinimas. Jokia ideologija šių trijų principų negali išlaikyti kartu, tik meilė. Tokia, ganytojo įsitikinimu, atsispiriant kvietimams stoti į vieną ar kitą barikadų pusę, pagundai matyti tik vieną pusę, turėtų būti krikščioniška nuostata konflikto akivaizdoje. Kitas svarbus elementas – kantrybė. Taikai Šventojoje Žemėje pasiekti reikės ilgamečio ir nuolatinio darbo.
Tą pačią gegužės 2-ąją kardinolas P. Pizzaballa išvyko į Italijos šiaurę, į Bassano del Grappa miestelį, priklausantį Vičenzos vyskupijai, kur dalyvavo seniai suplanuotame, bet vis atidėtame renginyje. Miestelyje veikianti „Katalikų kultūros mokykla“ jam įteikė savo premiją, kurią kardinolas turėjo atsiimti praėjusių metų lapkritį. Tačiau po praėjusių metų spalio mėnesio teroristinės „Hamas“ atakos ir Izraelio karinio atsako, visus planus teko atšaukti arba pakeisti. Galima pridurti, jog dėl panašios priežasties ir į savo kardinoliškąją šv. Anupro bažnyčią Jeruzalės lotynų patriarchas įžengė vėliau, nei buvo suplanuota ir oficialiai paskelbta. Gegužės 3-iosios ryte kardinolas P. Pizzaballa aukojo Mišias seserų sakramentiečių vienuolyne Bassano del Grappa miestelyje, o gegužės 4–5 dienomis buvo laukiamas Turino vyskupijoje.
Galima priminti, kad gegužės 4-ąją Turine yra minima liturginė garsiosios Turino drobulės šventė. Šia švente Turino vyskupija taip pat pradeda oficialią pasirengimo 2025 metų Jubiliejui programą, o kardinolas P. Pizzaballa – šventės garbės svečias.
Pasak oficialaus pranešimo, gegužės 4 dienos pavakare numatytas Jeruzalės lotynų patriarcho susitikimas su vyskupijos Piligrimysčių draugija, kuri šiais metais mini šimtmetį ir kuri buvo įsteigta būtent piligrimystei į Šventąją Žemę rengti, bei su ja bendradarbiaujančių turizmo agentūrų atstovais. Kardinolas ne kartą yra pabrėžęs, jog piligrimystės į Šventąją Žemę labai svarbios atvykstantiems ir juos priimantiems. Vėliau dienos programoje – Turino vyskupo Roberto Repole ir kardinolo P. Pizzaballa bendrai aukosimos Mišios Turino katedroje, o vėlai vakare – kultūrinis susitikimas Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos (Consolata) šventovėje.
Gegužės 5-ąją, sekmadienį, susitikimo su kardinolu P. Pizzaballa laukia saleziečių pasauliui priklausantis jaunimas, garsaus mieste šventojo Juozapo Cottolengo įsteigtų „Apvaizdos namų“ vargšams ir ligoniams bendruomenė ir jaunimo misijų centras „Sermig“. Po to kardinolas išskris į Tel Avivą. (RK / Vatican News)
