Roma – Naujoji Jeruzalė. Pirmasis jubiliejus 1300 m.
Nėra iki galo aišku, kas paskatino popiežių Bonifacą VIII skelbti šventuosius metus. Manoma, kad viena priežasčių galėjų būti noras iškelti Romos miesto svarbą, nes tuo metu, prieš viduramžių pabaigą, senoji pasaulio sostinė buvo susitraukusi iki vos kelių dešimčių tūkstančių gyventojų. Gali būti, kad popiežių paskatino ir vienas rimtas to meto istorinis įvykis – krikščionių valstybės Palestinoje žlugimas. 1291 m. musulmonai paėmė Ako miestą – paskutinę kryžiuočių tvirtovę Šventojoje Žemėje. Tai reiškė, kad į Jeruzalę ir Šventąją Žemę daugiau nebegalėjo keliauti piligrimai iš Europos. Dėl to popiežius Bonifacas pasiūlė krikščionims piligrimams kitą tikslą – Naująją Jeruzalę, Romos miestą.
Jubiliejų skelbiančią bulę „Antiquorum habet fida relatio“ popiežius pasirašė ne prieš metų pradžią, bet tik 1300-ųjų vasario 22 d. Trumpame Bonifaco VIII bulės tekste nurodomi kai kurie Jubiliejaus genezės elementai, visų pirma tai, kad per šventuosius metus suteikiami visuotiniai atlaidai remiasi jau prieš tai gyvavusia tradicija, o taip pat nurodomos sąlygos atlaidam gauti.
Per visą pirmąjį Jubiliejų įvyko tik keturi didieji renginiai: bulės paskelbimo iškilmės 1300 m. vasario 22 d., Velykų tridienio pradžią žyminčio Didžiojo ketvirtadienio iškilmingas šventimas, lapkričio 18 d. minima Šv. Petro ir Šv. Pauliaus bazilikų dedikavimo šventė ir Jubiliejaus uždarymas kažkurią, neaišku kurią, dieną 1301 m. pradžioje. Iškilmingų jubiliejinių švenčių buvo nedaug galbūt dėl to, kad popiežius Bonifacas VIII tuo metu pastoviai gyveno ne Romoje, bet savo giminės valdose Anagni miestelyje, už keliasdešimties kilometrų į pietryčius nuo Romos.
Nėra tikslių liudijimų, kiek piligrimų atvyko į Romą per pirmąjį Jubiliejų. Vis dėlto manoma, kad piligrimų buvo daug, nes prireikė imtis tam tikrų priemonių žmonių eismui reguliuoti. Kaip liudija to meto garsi asmenybė poetas Dantė, atvykęs į Romą Jubiliejaus, pėsčiųjų eismas per link Šv. Petro bazilikos vedantį Angelo tiltą vyko dviem vienas nuo kito atskirtais srautais. Per tiltą abiem kryptimis einančių žmonių gausybė paminėta jo „Dieviškojoje komedijoje“. Įdomu, kad ši scena minima „Pragare“. Nelabai aišku, kodėl. Galbūt todėl, kad poetas nemėgęs tuometinio popiežiaus ir nepritaręs jo skatinamoms maldingumo formoms. (jm / Vatican News)
