Katalikų Bažnyčia Estijoje švęs 100 metų jubiliejų
Iki to laiko Estijos teritorija ir joje gyvenę negausūs katalikai bažnytinės administracijos požiūriu priklausė XIII a. pradžią siekiančiai Rygos vyskupijai, apimančiai visą Livonijos teritoriją, vyskupijos steigėjo popiežiaus Inocento III pavadintai „Marijos žeme“.
Praėjus šešeriems metams po to, kai Estija tapo nepriklausoma, popiežiaus sprendimu buvo įkurtas su valstybės ribomis sutampantis bažnytinis teritorinis vienetas – apaštališkoji administracija. Iš pradžių jai vadovavo Šventojo Sosto diplomatas, apaštališkasis delegatas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, vėliau – nuncijus Rygoje, italas arkivyskupas Antonio Zecchini. 1931 m. naujuoju Estijos apaštališkosios administracijos vadovu buvo paskirtas vokietis misionierius jėzuitas Eduardas Profittlichas. Vadovaudamas labai mažai katalikų bendruomenei jis taip pat stengėsi per spauda supažindinti su katalikybe Estijos liuteronišką visuomenę, palaikė draugiškus ryšius su Liuteronų Bažnyčios vadovais. Kai sovietų kariuomenė įžengė į Estiją, katalikų veikla buvo užgniaužta, kunigai ištremti, o apaštališkasis administratorius išvežtas į Rusijos kalėjimą ir nuteistas mirties bausme.
Žlugus Sovietų Sąjungai Estijos Katalikų Bažnyčia atgimė. Estijos apaštališkajai administracijai iš pradžių vadovavo Vilniuje reziduojantys nuncijai, o 2005 m. Estijos apaštališkosios administracijos vadovu paskirtas iš Prancūzijos kilęs vyskupas Philippe’as Jourdanas. Šiuo metu Estijos katalikų bendruomenę sudaro maždaug 6 tūkst. narių, tai mažiau negu pusė procento Estijos gyventojų. Tarnauja 14 kunigų, kurių tik vienas yra estas.
Estijos Katalikų Bažnyčios šimtmečio minėjimo renginiai vyks šių metų lapkričio 2 ir 3 dienomis. Pagrindinis įvykis bus sekmadienio, lapkričio 3 d., Mišios Talino Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Dalyvaus estai ir svečiai iš užsienio, ypač iš kaimyninių šalių. Tarp numatomų dalyvių – Helsinkio vyskupas Raimo Goyarrola Belda, kurio pirmtakai sovietmečiu slapta teikė Sutvirtinimo sakramentą Estijos katalikams, taip pat Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs, kurio vyskupijai praeityje priklausė Estija. Per jubiliejinį savaitgalį vyks konferencijos, skirtos vietos Bažnyčios istorijos tyrimams. Rengdamiesi jubiliejui Estijos katalikai rugpjūčio pabaigoje surengs piligriminę kelionę į seniausią šalyje Marijos šventovę – XIII a. Viru Nigulos koplyčią Estijos šiaurėje. Jubiliejaus renginių tąsa bus gruodžio pabaigoje Taline vyksiantis kasmetinis Taizé bendruomenės Europos jaunimo susitikimas.
„Bažnyčios Estijoje jubiliejus suteikia progą atkreipti dėmesį į arkivyskupo E. Profittlicho gyvenimą ir kankinystę, – sakė Vatikano radijui vyskupas Ph. Jourdanas. – Beatifikacijos bylą svarsto Šventųjų skelbimo dikasterija. Mums tai labai svarbu, nes jis būtų pirmasis Estijos Katalikų Bažnyčios šventasis. Nesvarbu kada sulauksime jo beatifikacijos, tačiau jo asmenybė mus skatina kalbėtis apie šventumą ir šventuosius.“
Eduardas Profittlichas (1880–1942) – pirmasis vyskupas Estijoje nuo Reformacijos laikų. Jis, vokietis jėzuitas, po studijų Romoje ir Krokuvoje 1930 m. atvyko į Estiją. 1931 m. buvo paskirtas apaštališkuoju administratoriumi, o 1936 m. konsekruotas vyskupu. Sovietų Sąjungai okupavus Baltijos šalis prasidėjo Bažnyčios persekiojimai. 1941 m. prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, vos po kelių dienų nuo karo pradžios arkivyskupas buvo suimtas, išvežtas į Rusiją ir nuteistas mirties bausme. Sovietai nesuspėjo arkivyskupo sušaudyti, jis mirė Kirovo kalėjime nuo kankinimų ir išsekimo 1942 m. vasario 22 d. nesulaukęs mirties bausmės įvykdymo. (jm / Vatican News)
