Mosulo krikščionių bendruomenės agonija
Pasak portalo „Fides“ kalbinto vysk. Pauliaus Thabito Mekko, daugiau kaip 90 procentų krikščionių, pasitraukusių iš Mosulo per džihadistų valdymą ir dar prieš jį, nė negalvoja sugrįžti. Tai, ką jie matė ir patyrė džihadistinės valstybės ISIS persekiojimų ir okupacijos laikotarpiu, pavirto psichologiniu barjeru, kurio jie negali įveikti. Vieni buvo ištremti, kiti jaučiasi išduoti. Mes nežinome, ar jų nusistatymas keisis. Daugelis gyvena Erbilyje, kur įsikūrė daug krikščionių. Jie ten jaučiasi saugūs, yra didesnės galimybės rasti darbo. Tačiau jie negalvoja apie sugrįžimą į gimtąjį miestą, kuris visai nepanašus į tą, kuriame kadaise gyveno.
Mosule, antrame pagal dydį Irako mieste, prieš džihadistų įsiveržimą 2014 m. gyveno mažiausiai 1200 krikščioniškų šeimų.
Nuo 2017 m., kai baigėsi okupacija, į Mosulą sugrįžo nuo 30 iki 40 krikščioniškų šeimų, tačiau ne visos su visais nariais. Daug sugrįžusiųjų – pagyvenę žmonės. Parvykstantieji dažnai neužsibūna, kiti – tai atvykusieji iš kitų Irako vietovių. Nėra pastovios bendruomenės, pastebėjo Alkošo chaldėjų vyskupas Paulius Thabito Mekko.
Šventojo Sosto naujienų portalas „Fides“ primena, kad Mosulo krikščionių išnykimo tragedija prasidėjo anksčiau. Prieš kelis dešimtmečius šiaurės Irako mieste gyveno per 100 000 krikščionių. Mosulo krikščionių bendruomenė pradėjo trauktis 2003 m., kai po antrojo Persų Įlankos karo JAV vadovaujamų sąjungininkų pajėgoms nušalinus Saddamo Husseino valdžią, prasidėjo pilietinis karas. (SAK / Vatican News)
