Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (birželio 2 d.)
„Aš kaip greitoji dvasinė pagalba. Skubu gelbėti sielos“, – tokiais žodžiais savo darbą apibūdina Santaros klinikų kapelionas kun. Gabrielius Satkauskas, pabrėžiantis, kad tai tarnystė iš karto trims bendruomenėms, ne tik ligonių, bet ir jų artimųjų bei medikų personalo. Pokalbį su juo gegužės 28 d. paskelbė naujienų portalas lrt.lt. Žurnalistei Laimai Karaliūtei rūpėjo išgirsti, ką dažniausiai prieš mirtį patiria žmogus, ko dažniausiai gailisi, kaip neprarasti tikėjimo, kai mirtina liga suserga mažas vaikas. Paprašytas paliudyti, ar iš tiesų sunkiai susirgę, bet netikintys žmonės pradeda šauktis Dievo, prašyti jo pagalbos, kunigas Gabrielius Satkauskas kalbėjo: „Tiesa. Per ligą, netektį dažnai įvyksta ir atsivertimai. Žmonės atranda Dievą, tikėjimą. Kartais pabudę iš komos žmonės dar reanimacijoje nori pasikrikštyti. Pasitaiko ir savotiškai stebuklingų pagijimų, kai po mano apsilankymo ir nuoširdaus žmogaus kreipimosi į Dievą pasveikstama. Kai net patys gydytojai nustemba. Po sunkios ligos pasveikę žmonės neretai pasikeičia. Jie labiau pradeda vertinti dvasinius, o ne materialius dalykus. Kita vertus, pastebėjau, kad mes, lietuviai, linkę užsisklęsti savyje, kančioje. Ypač vyrai stengiasi ligą iškęsti vienatvėje. Jie neatsiveria ir tai matyti dramatiška, skaudu.“ Lrt.lt skelbiamo pokalbio pabaigoje kunigas Gabrielius Satkauskas taip pat atsakė ir į pasaulietinėje žiniasklaidoje Katalikų Bažnyčios atstovams bene dažniausiai užduodamus klausimus – apie abortus, kontracepciją, eutanaziją ir kai kurių kunigų godumą ir polinkį demonstruoti prabangą.
Telšių vyskupijos kurija ir Žemaičių muziejus „Alka“ praneša, kad gegužės 31 d. Varniuose, po keletą metų trukusių rekonstrukcijos darbų, duris lankytojams vėl atvėrė Žemaičių vyskupystės muziejus. Čia galima susipažinti su Žemaičių vyskupystės istorija, patirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko dvasią, pasigėrėti iš bokšto atsiveriančia Varnių panorama, apžiūrėti atvertas autentiškas Žemaičių kunigų seminarijos erdves ir Žemaitijos sakralinio paveldo lobyną, susitikti su XV–XVI a. Žemaitija per pažintį su dokumentinėmis ir archeologinėmis vertybėmis.
„Muziejui būtų per maža vien tik atspindėti praeitį, muziejus tekelia tikslą praturtinti dabartį ir formuoti ateitį“, – linkėjo atidarymo renginyje dalyvavęs ir atnaujintas Žemaičių vyskupystės muziejaus patalpas palaiminęs Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Pagrindinė birželio mėnesio žurnalo „Artuma“ tema – „Laikas atsiverti, apglėbti tiesą ir gydyti žaizdas“. Skaitytojų čia laukia iš „klebonų sinodo“ Romoje sugrįžusio kunigo Gedimino Jankūno įspūdžiai, čekų kunigo Tomášo Haliko palinkėjimas pasaulio kunigams „Nuolankumas – tai drąsa ieškoti ir priimti tiesą“ ir įkvepiantis Ukrainos Carito vadovo kunigo Viačeslavo Grynevyč liudijimas apie tai, kad karo metu Dievo balsas skamba garsiau. Dar viena svarbi publikacija – tai Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narės iš Lenkijos Ewos Kusz pasidalijimas patirtimi ir šios problemos sprendimų apžvalga Lietuvoje.
Gegužės 30 d. naujienų portalo lrt.lt nuomonių skiltyje buvo paskelbtas VDU Vytauto Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkės Eglės Aleknaitės-Škarubskės parengtas straipsnis „Seksualinio piktnaudžiavimo skandalai Bažnyčioje“. Jame autorė apžvelgia pagrindines mintis, skambėjusias gegužės 22 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje surengtoje diskusijoje „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Diskusiją organizavo LKMA ir grupė katalikų, 2023 m. birželio 29 d. paskelbusių Lietuvos vyskupams adresuotą laišką, kuriuo ragino seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje problemą spręsti atliekant (nuo Bažnyčios) nepriklausomą tyrimą. Baigdama straipsnį autorė įvardijo kelis esminius pokyčius, per pastaruosius metus prasidėjusius Lietuvos katalikybėje:
„Lietuvos Katalikų Bažnyčia niekada nebuvo vienalytė. Skyrėsi ne tik lietuvių katalikų praktikavimas, religinis raštingumas, Bažnyčiai jaučiami įsipareigojimai, bet ir katalikybės siejimas su lietuvių tautine tapatybe ir/ar Vakarų Europos kultūra, požiūriai į Bažnyčios mokymą apie lytį ir su ja susijusius klausimus ir kt. Dabar, rodosi, vyksta naujas persigrupavimas – būtent pagal požiūrį į seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje klausimą. Dar vienas pokytis – kintantis dalies katalikų santykis su sekuliaria žiniasklaida. Iš esmės visose pasaulio šalyse pastaroji buvo svarbus veikėjas viešinant piktnaudžiavimo nusikaltimus ir kuriant spaudimą problemai spręsti. Ne tik šiame kontekste Bažnyčia į sekuliarią naujienų žiniasklaidą buvo linkusi žiūrėti priešiškai ir kaltinti ją visuomenės klaidinimu, tendencingu informavimu ar net tarnavimu blogio jėgoms bandant sugriauti „šeimos vertybes“ ar „gyvybę“ ginančios institucijos autoritetą. Apie religiją rašantiems žurnalistams iš tiesų dažnai trukdavo šios srities išmanymo. Daliai katalikų pripažinus nuo Bažnyčios nepriklausomo tyrimo poreikį ir hierarchams atsisakant jį pradėti, sekuliari žiniasklaida tapo svarbiu partneriu, tuo pačiu metu besimokančiu jautrumo religijos atžvilgiu“, – naujienų portalo lrt.lt nuomonių skiltyje teigia Eglė Aleknaitė-Škarubskė.
Parengė Giedrius Tamaševičius
