Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (birželio 23 d.)
Šiomis dienomis pasirodė naujas žurnalo „Jėzuitai“ numeris. Šį kartą jame pasakojama apie plačią Jėzaus Draugijos misiją – žmones ir įvairias bendruomenes, su kuriomis jėzuitai dirba ar dirbo, palydėjo arba palydi dvasiškai. Skaitytojų laukia pokalbis su naująja Lietuvos ir Latvijos jėzuitų regiono administracijos vykdančiąja direktore Dalia Kėvalaitė-Milinavičiene, Kauno jėzuitų gimnazijos alumne Asta Kamanduliene, liudijimai apie jėzuitų bendradarbiavimą su ateitininkų ir Jūrų skautų organizacijomis, su „Arkos“ bendruomene ir Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomene.
Šias patirtis straipsnyje „Kristaus misijos bendradarbiai“ apibendrina žurnalo redaktorius t. Vidmantas Šimkūnas SJ: „Ne tik dalis jėzuitų, bet ir daugelis mūsų bičiulių vis dar laikosi utilitaristinio požiūrio, manydami, kad pasauliečiai yra bendradarbiai, padedantys jėzuitams jų misijoje. Tokiam požiūriui palankios sąlygos turbūt susiklostė ir dėl objektyvių priežasčių – jėzuitų mažėja, o apaštalinių darbų daugėja, todėl tenka susitaikyti su būtinybe į pagalbą pasitelkti pasauliečius, suteikiant jiems net ir vadovaujamas pareigas įvairiose institucijose. Daugelis jėzuitų šiuos žmones vadina mūsų bendradarbiais ir stengiasi su jais dalytis jėzuitams būdingu dvasingumu bei į apaštalavimą orientuotu vadovavimo stiliumi. Panašiai savo situaciją suvokia ir su jėzuitais dirbantys pasauliečiai. Tačiau praktiškai bendradarbiavimo patirtis Jėzaus Draugijoje yra gerokai sudėtingesnė. Gilinti bendradarbiavimo, kurį jau patiriame, supratimą bei mus pačius, jėzuitus, suvokti kaip bendradarbius – tai asmeninis ir institucinis atsivertimas, į kurį esame kviečiami. Šis vyksmas gali būti suvokiamas kaip mūsų laiko ženklas, rodantis gaires ir skatinantis jėzuitus ieškoti savo vaidmens sinodinės Bažnyčios misijoje. Žvelgiant iš šios perspektyvos, bendradarbiavimas yra ir mūsų, jėzuitų, tapatybės matmuo. Mes ne turime bendradarbių, bet kartu su pasauliečiais esame bendradarbiai. Kaip Jėzaus bendražygiai, tarnaujame jo sutaikinimo misijai sekuliariame, daugiakultūriame pasaulyje, išgyvenančiame ekologinę, socialinę ir politinę krizę. Mes esame kviečiami bendradarbiauti kartu su daugeliu kitų žmonių vykdydami vienintelę Viešpaties misiją, patikėtą Bažnyčiai. Toks požiūris – save suvokti kaip bendradarbius kartu su kitais (pasauliečiais) – gali būti įvardijamas ne tik kaip mūsų laikmečio diktuojama sąlyga, bet kaip dinamiškos tapatybės ir autentiškumo siekis“, – rašo žurnalo „Jėzuitai“ redaktorius t. Vidmantas Šimkūnas SJ.
Vilniaus arkivyskupijoje birželio 13–14 d. prasidėjo mokymų ciklas apie saugios aplinkos nepilnamečiams ir pažeidžiamiems asmenims užtikrinimą Vilniaus arkivyskupijos bendruomenėse. Pirmuosiuose mokymuose dalyvavo Carito vaikų dienos centrų darbuotojai ir kelių parapijų kunigai bei katechetai. Analizuotos temos: kaip atpažinti įvairias smurto rūšis ir užkirsti kelią smurtui, kaip reaguoti, į ką svarbu atkreipti dėmesį organizuojant įvairias veiklas su vaikais, jaunimu, pažeidžiamais asmenimis.
Telšių vyskupijos kurija informuoja, apie birželio 19 d. įvykusį Telšių vyskupijos kunigų nuolatinio ugdymo susitikimą, kuriame buvo gilinamasi į Atgailos teologiją ir diskutuota apie aprangos kodo įvedimą vyskupijos bažnyčiose.
Birželio 19 d. Kauno kurijoje surengtoje nuolatinio kunigų ugdymo konferencijoje prieš pat Arkivyskupijos dieną ir vykstant Miesto misijų savaitei, su dvasininkais susitiko šių misijų svečiai – pasauliečiai misionieriai, „Renewal Ministries“ tarnybos atsakingieji tarnautojai Peteris Williamsonas ir Peteris Herbeckas. Drauge su konferencijos dalyviais jie aptarė apie Vatikano II Susirinkimo dogminės konstitucijos apie dieviškąjį Apreiškimą „Dei Verbum“ aktualumą ir pasidalijo praktine patirtimi apie tai, kaip sėkmingai buvo atnaujinta dviejų Amerikos ir Kanados parapijų veikla, užtikrintas jų augimas.
Birželio 19 dieną dienraštis Bernardinai.lt paskelbė Tomo Kemzūros parengtą pokalbį su Kaišiadorių vyskupijos diakonu Tautvydu Dikčiumi, neseniai su bendramoksliais sugrįžusiu iš Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos organizuotos piligrimystės į Romą. Pašnekovas itin džiaugėsi popiežiaus audiencija ir tuo, kad Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, anksčiau dėsčiusi seminaristams sakralinį meną, dabar jiems vedė ekskursiją po Šv. Petro baziliką, įvairias Romos vietas. Pasidalijęs linksmomis pažinties su italų virtuve patirtimis diakonas apibendrino šios piligrimystės reikšmę išskirdamas du aspektus: „Pirmas – tu, kaip dvasininkas, važiuoji piligrimystėje aplankyti apaštalų kapų, pirmųjų tikėjimo liudytojų, kurie savo akimis regėjo Kristų, kurių istorijos mums yra artimos, bandai atpažinti savo pašaukimą seminarijoje, per studijų ir formacijos procesą. Antras momentas, vienas iš kertinių ir palikęs didelį įspūdį – tai, kad Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija yra Popiežiškojo Laterano universiteto padalinys, filija. Viena iš mūsų misijų buvo nuvykti į universitetą, paimti ir pargabenti į Lietuvą diplomus. Kitaip tariant, už viso šito slypi tai, kad septynerius metus mokęsis Vilniaus seminarijoje pabaigiau ir šį universitetą, niekada jame neapsilankęs. Čia yra pats linksmiausias dalykas, kokį aš supratau kelionės metu,“ – liudijo Kaišiadorių vyskupijos diakonas Tautvydas Dikčius.
Parengė Giedrius Tamaševičius