Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (birželio 30 d.)
Bažnyčioje, kurioje šis žymus jėzuitas darbavosi net 19 metų, šv. Mišias aukojo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Tuo laiku nepriimtas į kunigų seminariją, pas kunigą Lauriūną jis praleido daug laiko, talkindamas jam kaip zakristijonas. Homilijoje arkivyskupas aptarė ypatingą Jonui Lauriūnui Dievo duotą nuojautą daryti tai, ko labiausiai reikia.Kai trūko religinės literatūros ir net kunigai negalėjo jos gauti, jis rengdavo pamokslų ciklus ir dalydavosi jais su kitais dvasininkais. Kai ateistinio šmeižto laikais kilo poreikis atsakyti į Bažnyčiai ir tikėjimui keliamus priekaištus, jis rengė apologetinius straipsnius. Prasidėjus atgimimui, jis ėmėsi tikybos dėstymo, prisidėjo prie katalikiškos spaudos, įsitraukė į komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti veiklą, skaitė paskaitas ir toliau vedė rekolekcijas pasauliečiams, seselėms ir kunigams.
„Komunistinio siautėjimo audra baigėsi, ji nebuvo amžina. Tą t. Jonas Lauriūnas puikiai žinojo, todėl darė savo darbą be baimės. O patirti sunkumai padėjo atsinaujinti, rasti naujus veikimo būdus. Jis tikrai neabejojo, kad Viešpats buvo nuolat kartu, visuose įvykiuose, apaštaliniuose darbuose, o taip pat valdžios vykdomose kratose, per kurias pavykdavo nuslėpti tai, kas galėjo pakenkti kitiems“, – prisiminė arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ.
Liepos 6–14 dienomis Marijampolėje jau 37-ą kartą vyks palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai. Bernardinai.lt šia proga skelbia išsamų sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS straipsnį.
„Prieš pradėdama rašyti šį tekstą ilgokai svarsčiau, ką būtent šiuo metu svarbu pasakyti apie tėvą Jurgį. Ir apie atlaidus. Ir tada du žmonės, neklausti ir neprašyti, paliudijo bemaž tą patį: iš tėvo Jurgio artumos, jo šventumo liudijimo ir užtarimo visų pirma sklinda padrąsinimas ir paguoda. Ko gi kito, jei ne padrąsinimo ir paguodos – dviejų vilties srovių – mums ir šiandienos pasauliui iš tikrųjų reikia?“
Atvykti į atlaidus jaunimą ragina ir straipsnyje cituojama ilgametė atlaidų savanorė Agnė: „Marijampolė – labai stebinantis miestas, o per atlaidus – dar labiau matulaitiškas nei paprastai. Diena ar programos dalis nėra labai svarbu. Kiekviena atlaidų diena turi savo žavesio. Per kiekvieną dieną, per kiekvieną programos dalį pal. Jurgis Matulaitis ras būdą susitikti su kiekvienu, kuris pas jį ateina“.
Šių metų atlaidai neatsiejami ir nuo visuotinės Bažnyčios aktualijų. Šios savaitės moto parinkta palaimintojo Jurgio Matulaičio frazė „Kad nė viena diena nepraeitų be maldos“ tarytum atkartoja popiežiaus kvietimą ruoštis 2025-ųjų jubiliejui: „Prašau jūsų sustiprinti maldą, kad pasirengtume gerai išgyventi šį malonės įvykį ir patirti Dievo teikiamos vilties galią.“
Birželio 23 d. vysk. Darius Trijonis Vilniaus arkikatedroje aukojo padėkos už tarnystę Vilniaus arkivyskupijoje šv. Mišias. „Galėtume sakyti, jog užsibaigė vienas etapas, prasideda kitas. Bet taip nėra. Tame brūkšnelyje tarp dviejų datų, tarp 2017 metų pabaigos ir 2024 metų vasaros, telpa tiek daug įvykių, žmonių, susitikimų. Šis laikotarpis toks įdomus ir spalvingas. Todėl tai nėra vien tik eilinis etapas mano gyvenime. Tai yra mano istorijos dalis, kurioje telpa tiek daug ypatingų patirčių, ieškojimų ir atradimų. Ieškojimų kaip geriau pasiruošti ateities tarnystėms, kurias man Viešpats dar dovanos. Dar daug nežinomybių laukia ateityje, tačiau mane drąsina Jėzaus buvimas. Nesvarbu, kad Jis yra susirangęs kažkur valties kamputyje. Bet svarbiausia žinoti, kad Jis yra mano valtyje kartu su manimi“, – sakė homilijoje vysk. Darius Trijonis, prieš išvykdamas pradėti vyskupo koadjutoriaus tarnystės Šiaulių vyskupijoje.
Birželio 24 d. naujienų portalas lrt.lt paskelbė žurnalistinės ekspedicijos „Aplink Lietuvą“ ciklo straipsnį, kuriame pristatoma Visagino Šv. apaštalo Pauliaus parapijos klebono kun. Raimundo Jurolaičio asmenybė.
„Mano tikslas – surinkti žmones. Ne tik kad jie ateitų melstis, nors, žinoma, bažnyčia yra vieta, kur meldžiamasi, bet man svarbu, kad būtų justi bendruomenė. Krikščionybė nėra privatus tikėjimas – aš ir mano Dievas, bet yra bendruomenė – broliai, seserys, kuriuos pažįsti, kurie vieni kitiems padeda. Ir ne tik vieni kitiems, bet ir išeidami padėti kitiems. Toks yra parapijos tikslas“, – pabrėžė kunigas Raimundas, pokalbyje atskleidęs, kad vienas iš sunkiausių momentų kunigo tarnystėje – padėti žmogui atleisti, susitaikyti su savimi, priimti save, kartais paleisti savo praeitį. „Tai sunkiausia dalis, nes tuomet žmogui prasideda depresijos, sąžinės graužatis. Sunku vesti žmogų atleidimo keliu, padėti jam suprasti, kad Dievas vis tiek nori padaryti su juo daug stebuklų. Ir palydėjimas į mirtį irgi sunku. Bet labai priklauso nuo to, pas ką eini. Reikia pajusti žmogaus jautrumą. Kažkas nori, kad prieitum, apkabintum, gerą žodį pasakytum. O kažkas nori, kad tiesiog būtum ir nieko nekalbėtum. Man sunkiausia suprasti, kaip žmogui parodyti, kad esu šalia, ir įduoti viltį“, – portalui lrt.lt pasakojo Visagino parapijos klebonas Raimundas Jurolaitis.
Parengė Giedrius Tamaševičius