Pranciškonas teologas: popiežius iškėlė etinę dirbtinio intelekto viziją

Popiežiaus buvimas tarp pasaulio galingųjų – jo mokymo pripažinimas ir poreikis, kad jis būtų skelbiama viešojoje erdvėje. Kun. P. Benanti prideda dar vieną mintį, susijusią su asmeniškiausia žmogaus dimensija, dažnai išstumiama iš politinių ir socialinių diskusijų: „Prasidėjo naujas tikėjimo erdvės Vakarų demokratijose etapas“.

Didžiojo septyneto susitikime, kuris savaitgalį vyko pietų Italijoje, popiežius buvo pakviestas kalbėti apie dirbtinį intelektą, vieną iš aktualiausių ir labiausiai revoliucinių temų. „Popiežiaus kalba buvo subalansuota ir optimistiška, jis priminė, kad technologijos yra susijusios su žmogumi, o pasaulis keitėsi technologinių artefaktų dėka“, – sako kunigas P. Benanti, pridurdamas, kad būtent tame matome visą Kūrėjo sukurto žmogaus pašaukimo didybę. Tačiau sugebėjimas keisti pasaulį ne visada buvo naudojamas geriems tikslams: kad didžiosios naujovės būtų tikrai naudingos žmonijai, joms reikia  kruopštaus, etiško valdymo.

Pasak P. Benanti, tai, kad dirbtinis intelektas sukurs naują socialinę sistemą, kuri atsiras dėl sudėtingų laikmečio transformacijų, yra faktas, paskutinė pramonės revoliucijos sukeltos transformacijos grandis. „Kai kurios darbo vietos išnyks, bet atsiras kitų. Kas tada liks iš organizuotos visuomenės, kokią mes žinome šiandien? Viskas keičiasi, žmonijos žinios keičiasi“,- pasakoja kunigas.

Kalbant apie etinius principus, kuriais vadovaujantis kuriamas dirbtinis intelektas, nereikia pradėti nuo nulio. P. Benanti primena, kad 2020 m. vasarį buvo pasirašytas Popiežiškosios gyvybės akademijos remiamas memorandumas dėl dirbtinio intelekto naudojimo etikos (Rome Call for AI Ethics). Jame nurodyti principai, kuriuos pirma priėmė kai kurios didžiosios technologijų įmonės. 2023 m. memorandumą taip pat pasirašė musulmonų ir žydų atstovai, o šią vasarą Hirosimoje jį pasirašys rytų religijų atstovai.

(DŽ/Vatican News)