Turkijoje – Bažnyčios paaukojimas Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai
Turkijos paaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktas įvyko penktadienį, birželio 7 d., Švč. Jėzaus Širdies liturginės šventės dieną. Krašto vyskupų, kunigų, pašvęstųjų ir pasauliečių atstovai iškilmingai perskaitė pasiaukojimo maldą tikinčiųjų pilnoje Izmiro katedroje. Aktas įvyko po Švenčiausiojo Sakramento adoracijos ir Mišių, kurioms vadovavo arkivyskupas Marekas Solczynskis, apaštališkasis nuncijus Turkijoje.
Anot Turkijos katalikų episkopato vadovo, sprendimas pasiaukoti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai priimtas minint Eucharistijos metus, kuriuos Bažnyčia Turkijoje paskelbė dviem svarbiems Visuotinės Bažnyčios gyvenimo įvykiams pasirengti – 2025 metų jubiliejui ir 53-ajam Tarptautiniam eucharistiniam kongresui š. m. rugsėjo 8–15 dienomis Ekvadoro sostinėje Kite.
Labai nudžiugino žinia, kad ir popiežius rengiasi paskelbti naują dokumentą, kuris iškels ir primins Švč. Jėzaus Širdies svarbą Bažnyčios gyvenimui. Rengdamiesi Paaukojimo aktui pasijutome esantys visiškoje harmonijoje su popiežiumi, pažymėjo slovėnų kilmės Izmiro arkivyskupas, pranciškonas konventualas M. Kmetecas.
Paaukojimo aktas buvo pakartotas kitose Turkijos katalikų vyskupijose. Šio įvykio tikslas buvo atnaujinti ir iš naujo atrasti pasiaukojimą, įvykusį Krikšto dieną, atmesti blogio pagundas, kad gyventume Dievo vaikų laisve, ir visą gyvenimą paaukoti Kristui, taip pat smurto akivaizdoje. Mes pasitikime silpna Kristaus, pasirinkusio nelengvą gyvenimą, Širdimi, patikino arkivyskupas. Pasak jo, atliktas Paaukojimo Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai aktas buvo iš esmės giliai sinodiškas, paliudijęs visišką Turkijos katalikų bendrystę su Visuotine Bažnyčia.
Paaukojimo aktas daugeliui Turkijos katalikų buvo ypatingas dvasinės malonės įvykis po teroristinės atakos š. m. pradžioje Švč. M. Marijai dedikuotoje bažnyčioje Stambule. Sausio 28 dieną du šautuvais ginkluoti vyriškiai pradėjo šaudyti per sekmadienio Mišias Büyükderės Marijos gimimo bažnyčioje Stambulo šiaurėje. Vienas žmogus žuvo. Jis buvo ne katalikas, nepriklausė parapijos bendruomenei, tačiau mėgdavo užeiti į bažnyčią. Vėliau tikintieji sužinojo, kad per užpuolimą norėta kur kas skaudžiau sužeisti vietos krikščionių bendruomenę. Tačiau įvyko stebuklas: užsikirto abiejų smogikų ginklai; iš jų paleisti tik keli šūviai. Aukų galėjo būti daug daugiau, samprotavo Konstantinopolio graikų apeigų katalikų apaštališkasis vikaras.
Vyskupas Massimiliano Palinuro Vatikano dienraščiui L’Osservatore Romano pažymėjo, kad Turkijos katalikai myli savo kraštą ir savo tautiečius, jaučia jų brolišką meilę, sąžiningumą ir svetingumą. Anot jo, asmenys ir grupės, kurie norėtų, kad kad Turkijos krikščionys gyventų užsidarę savo bažnyčiose, katalikų neįbaugins. Iš Italijos kilęs 50 m. vyskupas, nuo 2011 metų Bažnyčiai Turkijoje tarnaujantis misionierius, su nuncijumi aukojo atsiteisimo Mišias už bažnyčios išniekinimą. Jis pripažino, kad teroristinis aktas sukrėtė tikinčiuosius. Pasaulio blogis įsiveržė į šventą vietą ir pasėjo baimė ir mirtį. Galėjo įvykti baisios žudynės, tačiau Viešpats užblokavo teroristų ginklus, patikino vyskupas, pakvietęs melstis už per užpuolimą nušautą 52 m. Tuncerį Cihalą, kuris mirdamas įspėjo kitus, kad gelbėtųsi.
Į smurtą, mėginimus įbauginti ir sukurstyti tarpreliginę neapykantą atsakome tikėjimu – Turkijos katalikų bendruomenės ir visų krašto gyventojų paaukojimu Švč. Jėzaus Širdžiai, pažymėjo Izmiro arkivyskupas M. Kmetecas. Jis patikino, kad, nors katalikai Turkijoje yra lašas jūroje, jie nori būti gyva, prie Viešpaties Kristaus prisirišusia Bažnyčia, gebančia sudėtingomis ir skausmingomis akimirkomis liudyti jo meilę. (SAK / Vatican News)
