Ukrainietis kunigas: esame pavargę, karas trypia mūsų orumą
„Kol žmogus yra gyvas, jis visada turi viltį, tikisi, kad viskas pasikeis į gerąją pusę, tiki, kad gali viską pakeisti.“ Vatikano radijui duodamas interviu Kyjivo graikų-katalikų seminarijos prorektorius kunigas Romanas Ostrovskis dalijasi savo pamąstymais apie Šventųjų metų skelbimo bulę „Spes non confundit“.
Kunigas Romanas yra biblistas. Popiežiškajame Grigaliaus universitete jis studijavo biblinę teologiją, o dabar ją dėsto seminarijoje. „Atidžiai perskaičiau bulės tekstą, ir radau daug gražių ir įdomių temų. Pavyzdžiui, man labai svarbi ištrauka, kurioje Šventasis Tėvas sako, kad krikščioniškas gyvenimas yra kelionė ir kad šios kelionės, taip pat ir jubiliejaus, tikslas yra susitikimas su Viešpačiu Jėzumi. Turiu pasakyti, kad katalikai ir visi krikščionys Ukrainoje jaučia šį juos saugančio Jėzaus buvimą. Tačiau, kita vertus, mes visi matome labai padidėjusį nusivylimą, jau treti karo metai ir žmonės pavargę, praranda viltį, kad čia kažkas gali pasikeisti į gerąją pusę, kad mūsų balsas bus išgirstas“, – pasakoja kunigas.
Dvasininkas prisimena, kad prasidėjus karui buvo daug baimės, nebuvo aišku, kas vyksta, kas bus. Tačiau jis pabrėžia, kad buvo viltis. Dabar, tęsiantis karui, nemažėjant kančioms bei netikrumui, daug žmonių puola į neviltį. „Mums tikrai sunku galvoti, kas bus rytoj. Ukrainoje nerealu planuoti daugiau nei savaitę į priekį. Gaudžia oro antskrydžių pavojaus sirenos, suaugusieji ir vaikai bėga į slėptuves... Visi laukia, kas bus, koks dar žemės lopinėlis bus atimtas. O blogiausia, kad patys nesugebame tam pasipriešinti. Blogiausia, kad kartais į mus žiūrima kaip į kompiuterinį žaidimą, kuriame įdomu žiūrėti, kas vyksta, bet kuriame niekas nenori visapusiškai dalyvauti ir padėti tikriems žmonėms, kuriems reikia paprastos pagalbos pagal principą – reikia tiesiog sustabdyti užpuoliką“, – pabrėžia kunigas Romanas.
Paklaustas, kas padeda žmonėms išgyventi ir toliau priešintis tokiomis sąlygomis, Kyjivo graikų-katalikų seminarijos prorektorius atsako: „Kiekvienas iš mūsų stengiasi išsaugoti esminius savo gyvenimo dalykus. Iš tiesų tikėjimas labai padeda, malda gydo, taip pat ir blogiausiomis dienomis padeda žengti į priekį, matyti šviesą ir pasitikėti, kad Viešpats negali mūsų apleisti. Bet kai sutinki žmonių ir šeimų, kurie tau sako: „Mes nesakome savo vaikui, kad jo tėvas žuvo kare, nes jam ketveri metai ir jis rašo jam laiškus“, supranti, kaip šeima tiesiog priversta meluoti, nes vienintelis tikslas yra išsaugoti vaiko psichinę sveikatą. Ir tokių šeimų yra šimtai, tūkstančiai. Pasaulis turėtų daugiau reaguoti ir kalbėti, nes agresija tęsiasi“, – sako kunigas.
Graikų-katalikų seminarijos prorektorius apgailestaudamas pažymi, kad daugelis Šventųjų metų iniciatyvų negalės būti įgyvendintos Ukrainoje. Pavyzdžiui, piligrimystė, viena iš labiausiai krikščionių mėgstamų praktikų šalyje. Jis pasakoja, kad kiekvieną kartą, kai kas nors planuojama, reikia atsižvelgti į tai, kad bombos gali nukristi ant galvų. Visada būtina šalia turėti tam tikrą vietą, kur būtų galima pabėgti ir pasislėpti. Todėl dabar kyla abejonių dėl visų įprastų veiklų.
Kunigas Romanas dalijasi mintimis apie kitus aspektus, apie kuriuos kalbama popiežiaus bulėje ir kurie yra labai svarbūs, pavyzdžiui, motinystė ir tėvystė, kurie Ukrainoje yra išmėginami: „Daugelis motinų su vaikais turėjo palikti šalį, tėvai liko, kai kurie kovoja fronte. Deja, turime ne vieną pavyzdį, kai išyra šeimos, nes žmonos lieka užsienyje, o vyrai negali išvykti, tai sukuria didžiulę įtampą, kuri daro įtaką daugeliui šeimų“.
Jubiliejiniai metai taip pat yra laikas, kai reikia padėti labiausiai nuskriaustiems žmonėms pajusti Dievo gailestingumą, tačiau to padaryti neleidžia pustrečių metų trunkantis karas: auga skurdas, ligoninės nuolat bombarduojamos, pabėgėlių ir migrantų skaičius didėja, o pagyvenę žmonės lieka vieni. „Ši invazija trypia žmogaus orumą iki žemiausio lygio. Kai matome, kaip bombos krenta ant ligoninės ar vaikų darželio, tai tikrai atima viltį ir verčia į ateitį žvelgti labai pesimistiškai“, –apibendrina Kyjivo graikų-katalikų seminarijos prorektorius.
(DŽ/Vatican News)
