Vysk. R. Norvila: remiame Europos plėtrą
Europos Sąjunga, kaip ne kartą yra kalbėję popiežiai, yra pavyzdys ir viltis kitiems pasaulio regionams, ypač ten, kur daug skurdo ir mažai taikos. Kaip Bažnyčia žvelgia į Europą Sąjungą?
Vysk. R. Norvila: Sveikindamas visus radijo klausytojus pirmiausia turėčiau pabrėžti, jog Europos Sąjungoje gyvena beveik pusė milijardo gyventojų. Tai didelė teritorija su sena kultūra, senomis šaknimis, didelis gyventojų skaičius lemia daug problemų, bet daugelis dalykų, susijusių su tarpusavio bendradarbiavimu, įvairių klausimų administravimu, išspręsti gerai. Europos Sąjungos biudžetas gana didelis, daug dėmesio skiriama socialinei sričiai, mėginama bendrai, ne vien valstybių lygiu spręsti migracijos klausimus. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriame esama ne vien problemų, bet ir labai daug teigiamų dalykų. Galima iš tiesų sakyti, kad toks sugyvenimo būdas, kai tiek daug šalių vadovai susirenka diskutuoti iki išnaktų ir susitaria kokiais nors sunkiais klausimais, randa bendrus sprendimus, rodo, kad Europa gali būti pavyzdžiu daugeliui pasaulio regionų, kur nesutarimai virsta ir kariniais konfliktais, kaip kad Afrikos žemyne.
Kalbamės popiežiaus audiencijos COMECE vadovybei proga. Kokios buvo šios audiencijos temos?
Vysk. R. Norvila: Kiekvienais metais COMECE pirmininkas ir keturi vicepirmininkai bei generalinis sekretorius apsilanko Vatikane, Popiežiaus valstybės sekretoriate. Aptariame dabartinio laikotarpio aktualijas, paprastai mus priima ir ypatingą dėmesį parodo Šventasis Tėvas. Toks ir šiemetinis susitikimas, įvykęs kiek vėliau nei įprasta. Paprastai jis vyksta gegužės mėnesį, viena iš priežasčių dėl kurios jis buvo pavėlintas, – Europos parlamento rinkimai, kuriais Popiežiaus valstybės sekretoriatas taip pat labai domisi.
Kol kas dar sunku ką nors pasakyti, nes kaip tik šiuo metu dėliojasi frakcijos ir formuojasi bendros nuostatos. Tačiau bendra panorama jau aiški – didelė revoliucija neįvyko, sukrėtimų nebus. Pirmauja dešinesnis partijų flangas. Buvo nuogąstaujama, kad į EP pateks daugiau ekstremalesnių dešiniųjų partijų atstovų, bet vis tik tokios prognozės pasiteisino mažesniu mastu, nei buvo spėta. Bendras vaizdas rodo tam tikrą stabilumą ir tęstinumą.
Šventasis Tėvas, domėdamasis šiais dalykais, aptarė daugiau klausimų. Mūsų susitikimo metu jis priminė, kad Europa, nors ir silpna, kaip matyti iš rinkimuose į EP dalyvavusių žmonių procentas, vis dėlto yra labai svarbi. Didelė dalis susitikimo buvo skirta skausmingai ir sudėtingai Ukrainos, kur Europa turi didelę įtaką ir, kas buvo pabrėžta, labai svarbų vaidmenį, temai. Šventojo Tėvo iniciatyva buvo paminėtas ir abortų klausimas, kurį ne taip seniai Europos Sąjungoje iškėlė Prancūzija. Šventasis Tėvas priminė, kad gyvybės apsaugos principai, iš mūsų krikščioniško mokymo išplaukiantis antropologinis supratimas yra pagrindas, kuriuo turime remtis kalbėdami apie gyvybę, taip pat negimusių kūdikių gyvybę. Be abejo, gyvybės tema yra aktuali ir žvelgiant į karą Ukrainoje, kur gyvybės vertė labai labai sumenkinta.
Kitos temos buvo susiję su skaidriu ir nuolatiniu mūsų, Bažnyčių, dialogu su Europos Sąjungos institucijomis, kaip numatyta Lisabonos sutarties 17 skyriuje. Toks dialogas vyksta, yra paskirti specialūs asmenys, jis svarbus ir reikalingas, pabrėžė Šventasis Tėvas.
Mūsų užduotis, bendradarbiaujant su kraštų vyskupų konferencijomis, yra padėti suprasti, kad Europos Sąjungos mechanizmas daugeliu atžvilgiu yra svarbus mums visiems, jis užtikrina stabilumą ir taiką Sąjungos viduje. Tad yra svarbu, jog tikintieji dalyvautų jos gyvenime, ne vien rinkimuose. Skatinti tai, pagal savo galimybes, yra svarbi COMECE užduotis.
Šiemet paminėjome paskutiniojo Europos Sąjungos plėtros etapo dvidešimtmetį: 2004 metais jos narėmis tapo 10 valstybių, įskaitant Lietuvą. Kalbama apie naują plėtros etapą, minima ir Ukraina. Kokia COMECE perspektyva?
Vysk. G. Norvila: Mūsų posėdžiuose Europos plėtros tematika iškyla nuolatos ir mūsų Komisija visada yra už plėtrą pasisakanti institucija. Yra skirtumų tarp regionų, kurie norėtų tapti bendros Europos dalimi. Pirmiausia tai kelios Balkanų šalys, kurių situacija taip pat skiriasi. Mūsų Komisijoje šios šalys yra atstovaujamos vieno vyskupo, atvykstančio iš Serbijos ir dalyvaujančio stebėtojo teisėmis.
Kitas regionas, kurio narystės klausimas yra itin karštas, – Ukraina ir Moldova, pastaroji neretai primirštama. Ukrainos situacija dažniausiai yra aptariama, tai ne vien geografiniai klausimai, bet ir politiniai sprendimai. Ukrainiečių noras, kad jų šalis būtų priimta į ES, yra tikrai didelis, kaip ir saugumo bei stabilumo troškimas, bet kelias, matyt, nebus trumpas ir lengvas. Artimiausiu metu įvyks labai svarbių susitikimų, susijusių su tuo, kaip šis procesas galėtų prasidėti, kokių konkrečių žingsnių reikia.
Kalbama ir apie Kaukazo regioną, kuriame tokie žingsniai galbūt dar tolimesni. Tai nedidelės, bet labai skirtingos šalys – Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija. Apie tai kalbama, bet dar negalima pasakyti, kaip viskas klostysis. Tačiau mūsų Komisijai bendraujant su konkrečiomis Europos Sąjungos institucijomis plėtros tema yra minima ir mūsų Komisija išreiškia poziciją palaikyti plėtrą.
Birželio 22 dienos audiencijose, kaip minėjome, popiežius Pranciškus priėmė Europos Sąjungos (COMECE) ir Europos žemyno vyskupų (CCEE) organizacijų atstovus. Kuo skiriasi šie du tinklai?
Vysk. G. Norvila: CCEE, kuriai šiuo metu pirmininkauti išrinktas arkivyskupas Gintaras Grušas, yra visos geografinės Europos, įskaitant rytus, Rusiją, Kaukazą, Bažnyčių vyskupų konferencijų pirmininkų susibūrimas. Šios institucijos tikslas yra bendradarbiauti, ji turi keletą komisijų, sielovados ir katechezės projektų, dalijasi dėmesio jaunimui, tačiau geografinės Europos regionas labai platus, socialinės ir politinės situacijos jame labai skiriasi. Bažnyčiai bendradarbiavimas ir dalijimasis yra naudingas, kyla bendros iniciatyvos, jaunimo sielovados forumai.
COMECE, kurioje dalyvauju aš, apima Europos Sąjungos vyskupų konferencijų teritoriją. Jos tikslas – bendradarbiauti ir kalbėtis su Europos Sąjungos institucijomis, ypač socialiniais, šeimos, vertybių klausimais, gyvybės tematika. Kaip pabrėžė mūsų susitikime Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, tai du skirtingi organizmai su skirtingais tikslais, tačiau jie gali rasti daug bendradarbiavimo taškų. Taip ir vyksta, net popiežiaus audiencijos buvo viena po kitos. Tai ženklas, kad turime daug bendra Europoje, senajame žemyne, su didžiuliais politiniais ir tradicijų skirtumais. Bendradarbiavimo mechanizmai yra svarbūs ir reikalingi, duoda pozityvių rezultatų. Galima paminėti, kad buvome pakviesti dalyvauti CCEE naujosios būstinės atidaryme Romoje, apie kurią, kiek žinau, Vatikano Radijas jau pranešė šiek tiek anksčiau. Tai buvo ne vien šventė, bet ir svarbus momentas organizacijai, kuri persikėlė iš Šveicarijos, neutralios šalies, o tai anksčiau buvo labai svarbu, į Romą, kur yra Bažnyčios centras ir daug daugiau judėjimo. Naujos būstinės atidarymas yra tarpusavio solidarumo simbolis.
Ačiū, kad aplankėte, ačiū už pokalbį.
Vysk. G. Norvila: Dėkui mieliems klausytojams, linkiu ne tik viltingos vasaros, bet ir, kai atitrūkstame nuo darbų, pažvelgti į tai, kas mums labai svarbu, neišvengiamai siejasi su mūsų santykiu su Dievu ir mūsų vertybine samprata. (Parengė RK / Vatican News)
