Paieška

Baltarusijoje pagerbtas sovietų nužudyto jėzuito t. S. Michalskio SJ atminimas

Jėzuitų ir saleziečių atstovai iš Baltarusijos ir Lenkijos Minsko arkivyskupijos Vyšniavo miestelyje netoli Lietuvos sienos pašventino naują kapo paminklą kunigui kankiniui t. Stanislawui Michalskiui SJ, praneša Šventojo Sosto žinių tarnyba „Fides“.

1950 m. Kūčių vakarą sovietų komjaunuolių žiauriai sumuštas dvasininkas mirė Kalėdų dieną, paskutiniu atodūsiu savo parapijiečius ragindamas prie jo kapo melstis už pašaukimus į kunigus. Iš Poznanės kilęs jėzuitas t. Stanislawas Michalskis studijavo Krokuvoje ir Vilniuje, buvo nacių kalinamas Vilniuje ir Kaune. 

Naujo antkapio pašventinimo ceremonija įvyko liepos 13 d., Vyšniavo parapijos, kuriai tarnavo nuo 1944 m. iki mirties, kapinėse. Be vietos tikinčiųjų, iškilmėje dalyvavo du jėzuitai – Baltarusijoje tarnaujantis t. Wiktoras Żukas ir svečias iš Lenkijos t. Ryszardas Matejukas, saleziečiai kun. Artūras Leszniewskis ir Pawelas Szczerbickis, Baltarusijos saleziečių vyresnysis, ir Minsko ir Gardino vyskupijų kunigai: Vyšniavo vikaras kun. Josifas Meldžiukas ir Voistamo (Vaistamas) klebonas kun. Vadimas Survila.

Salezietis kunigas Artūras pasakojo, kad jo kunigystės pašaukimas užgimė kankinio Stanislowo Michalskio dėka. Senelė jį nusivesdavo prie kunigo kapo ir kartu melsdavo naujų pašaukimų. Moteris pasakodavo vaikui apie t. Stanislową, jo gyvenimą ir jo dėka patirtas malones, parodytą gero kunigo pavyzdį. Anot senelės, kunigas padėjo vargstančiai jos motinos šeimai išgyventi. Prosenelė buvo našlė, sunkiai vargo viena augindama vaikus – jos vyrą nužudė sovietiniai komunistai. Per savo apsilankymus pas prosenelę t. S. Michalskis visus bažnyčios remontui surinktus pinigus padėdavo po staltiese, pasakojo salezietis kun. Artūras Leszniewskis, pasak kurio, tik šitaip močiutės šeima išgyveno.

Vitebsko vyskupijoje tarnaujantis jėzuitas t. Wiktoras Żukas paminklo pašventinimo dalyviams kalbėjo apie t. S. Michalskio ištikimybę kunigiškam pašaukimui pažymėdamas, kad yra daugiau liudijimų apie vargstančioms šeimoms jo diskretiškai suteiktą pagalbą, kuriuos dar reikia ištirti.

„Jis, kaip ir daugelis kitų, būtų galėjęs grįžti ten, kur saugiau, bet jam labiau patiko likti Vyšniave, nes žmonėms reikėjo kunigo. Jis norėjo sekti Dieviškuoju Mokytoju iki galo, žinodamas, kad jo laukia persekiojimai – būti geru ganytoju, kuris atiduoda savo gyvybę už avis. Jis pasirinko būti silpnas, nesigynė nuo smurto, bet parodė stiprybę, būdamas ištikimas savajam jėzuito ir kunigo pašaukimui, kad Evangelija pasiektų kiekvieną žmogų didesnei Dievo garbei“, – pažymėjo t. Wiktoras Żukas SJ.

Po Mišių Vyšniavo klebonas A. Survila pakvietė dalyvius prie kankinio kun. S. Machalskio kapo, kurį pašventino t. Wiktoras Żukas SJ ir išreiškė viltį, kad Tėvo Stanislowo kapas visada būtų maldos už šventus pašaukimus vieta.

Stanislowas Michalskis SJ (1912 m. gegužės 1 d. – 1950 m. gruodžio 25 d.) gimė Melnine (tuometinėje Poznanės vaivadijoje), Jozefo ir Jozefos Michalskių šeimoje. 1928 m. įstojo į Jėzaus Draugiją, nuo 1930 m. mokėsi Pinsko kolegijoje, nuo 1935 m. tęsė studijas Krokuvoje Jėzaus Draugijos filosofijos fakultete, vėliau 6 metus studijavo teologiją Vilniuje. 1942 m. kovo 24 d. kartu su kitais dvasininkais buvo vokiečių suimtas ir įkalintas Lukiškių kalėjime, kur išbuvo iki 1942 m. spalio 30 d., kai be teismo jį ir kitus kunigus vokiečiai ištrėmė į internuotų asmenų stovyklą netoli Kauno. 1944 m. liepos mėn. sovietų kariuomenei artėjant prie Kauno jis paliko stovyklą, o 1944 m. rugpjūčio 5 d. perėjęs frontą grįžo į Vilnių. 1944 m. spalio 3 d. buvo įšventintas į kunigus Vilniuje. Iki 1945 m. balandžio 15 d. buvo vikaras Vyšniave, taip pat Bogdanovo parapijoje. Jis mirė 1950 m. gruodžio 25 d. ir buvo palaidotas Vyšniave.

Ant kankinio antkapio užrašyti žodžiai iš jo 1946 m. laiško jėzuitų provincijolui: „Karštai trokštu toliau priešintis čia, net jei tai labai sunku, iki pat galo, taip, kaip Gerasis Ganytojas, kuris atiduoda gyvybę už savo avis“.

Pagal dabartinę Jėzaus Draugijos struktūrą, Baltarusijos jėzuitai priklauso Rusijos jėzuitų provincijai, kuri savo ruožtu yra susieta su šiaurės Lenkijos jėzuitų provincija. Be Baltarusijos jėzuitų, Rusijos provincijai priklauso Rusijos ir Kirgizijos jėzuitų bendruomenės. Šiuo metu Vitebske darbuojasi du jėzuitai. Baltarusijoje ir Kirgizijoje reguliariai rengiamos dvasinės pratybos pagal šv. Ignaco Lojolos rekolekcijų metodą. (SAK / Vatican News)

2024 liepos 18, 12:39