Etiopijos vyskupai padėkojo popiežiui už Vatikano teikiamą pagalbą
„Popiežiaus audiencija įvyko birželio 28 dieną, buvome tik mes ir jis“, – pasakojo interviu Vatikano radijui kardinolas B. D. Suraphielis. Anot kardinolo, vyskupai papasakojo popiežiui apie savo pastoracinius rūpesčius ir Bažnyčios padėtį. „Mes padėkojome popiežiui už jo dėmesį mums ir palaikymą per karus ir konfliktus, apie kuriuos popiežius kalbėjo sekmadienio vidudienių susitikimuose. Padėkojome ir prašėme toliau melstis už Etiopiją“, – pažymėjo kardinolas, kartu atkreipęs dėmesį į nuolatinę Šventojo Sosto dikasterijų ir su jomis bendradarbiaujančių žinybų paramą, pagalbą Etiopijai, ypač per Rytų Bažnyčių dikasteriją ir jos žinioje veikiančią Rytų Bažnyčių paramos organizaciją ROACO. Kardinolas taip pat minėjo Šventojo Sosto diplomatijos pastangas priminti pasauliui Etiopijos saugumo iššūkius ir humanitarinius poreikius.
Kardinolas iš Etiopijos pažymėjo, kad vyskupai pristatė popiežiui dabartinę krašto situaciją iš jaunimo perspektyvos, nes 70 procentų iš iš 120 milijonų krašto gyventojų yra jaunimas, kurie norėtų pagerinti savo ir savo artimųjų gyvenimo kokybę. Anot kardinolo, jie mato per televiziją ir socialinius tinklus, kaip žmonės gyvena kitur pasaulyje. Daug jaunų etiopų migruoja į arabų kraštus, tačiau ten kenčia, nes nėra pasirengę dirbti namų tarnais. Kiti nori migruoti į Pietų Afrikos Respubliką, kur sąlygos palankesnės, tačiau ir ten susiduria su įvairiais sunkumais. Dar kiti keliauja šiaurės kryptimi – mat nori per Sudaną ir Libiją persikelti į Europą.
Pirmoji popiežiaus kelionė buvo į Lampedūzą, priminė Etiopijos Bažnyčios primas. Jis gėlių vainiku pagerbė visų žuvusiųjų jūroje atminimą ir, kreipdamasis į Europos lyderius, pasakė, kad žmonių migravimui būtina skirti dėmesį.
„Reikia kažką daryti ir šiems žmonėms padėti, nuo Afrikos iki Sirijos, kitų kraštų. Kai reikalas susijęs su vargstančiais, mes turime būti arti jų – pasakė mums ad Limina audiencijoje popiežius“, – prisiminė kardinolas B. D. Souraphielis.
Jis patikino, kad Etiopijos ganytojai ir tinkintieji taip ir stengiasi daryti: „Esame arti vaikų, kurie labai kenčia, kai neina į mokyklą, nes jos sugriautos, esame arti motinų, kurios negali patekti į ligonines, nes jos sunaikintos, esame arti pagyvenusių žmonių, kurie yra perkelti iš savo kaimų ir gyvena kaip svetimšaliai. Mes popiežiui visa tai paaiškinome ir jis liepė ir toliau būti arti žmonių – taip arti, kaip ganytojas, kuris užuodžia avių kvapą. Vyskupas turi būti toks. Jis turi nebėgti, bet būti tarp žmonių. Net jei didelių dalykų negalima padaryti, brolybė ir tėviškas buvimas yra svarbūs. Jis taip pasakė mums, vyskupams iš Etiopijos“, – pridūrė Adis Abebos arkivyskupas.
Tik apie 2 procentai Etiopijos gyventojų yra katalikai krikščionių daugumos šalyje, kurios dvi pagrindinės tikinčiųjų bendruomenės priklauso Ortodoksų Bažnyčiai – apie 45 procentai – ir protestantų Bažnyčioms, kaip manoma, nuo 18 iki 20 procentų. „Katalikų uždavinys – būti žemės druska ir pasaulio šviesa Etiopijoje nėra lengvas, tačiau stengiamės tuo būti su visuotinės Bažnyčios pagalba ir parama“, – patikino Vatikano radijui kardinolas B. D. Souraphielis. (SAK / Vatican News)
