Lurdo vyskupas: dar ne laikas pašalinti M. Rupniko mozaikas
Pilnamečių moterų seksualiniu ir psichologiniu prievartavimu įtariamam kunigui ir menininkui iškelta byla Vatikane. Prieš kurį laiką jis buvo pašalintas iš jėzuitų ordino dėl atsisakymo įvykdyti kai kuriuos vyresniųjų nurodymus. Popiežius Pranciškus paprašė Tikėjimo mokymo dikasterijos atnaujinti su M. Rupniku susijusį tyrimą ir bylą, nepaisant jau sukakusios senaties.
Vieni mano, kad šios mozaikos žeidžia galimai nuo dvasininko piktnaudžiavimo nukentėjusias moteris – keliasdešimt pašvęstų pasauliečių ir bendrai visų nukentėjusių nuo dvasininkų seksualinio smurto orumą. Kiti mano, jog polemikos objektu tapę kūriniai, vaizduojantys Jėzų, Mariją ir šventuosius, gyvena savo gyvenimą, kuris nebepriklauso nuo juos sukūrusio asmens ir nuo to, ką jis padarė ar padarys.
Pamatinis klausimas: kokią žinią skleidžia Lurdo šventovė, kuri yra gydymo malonės vieta, eksponuodama serijiniu piktnaudžiavimu įtariamo asmens kūrybos darbus: susitaikymo, gydymo, prieštaravimo, ar papiktinimo? Lurdo vyskupas Jeanas-Marcas Micas komunikate patikino, kad, anot jo, būtų tinkamiau mozaikas pašalinti iš pagarbos galimoms aukoms, tokiu būdu jas apsaugant. Tačiau kol kas nėra vienareikšmio atsakymo, nes nuomonės, kaip elgtis, – stipriai poliarizuotos.
Todėl, pasak vyskupo, dar per anksti spręsti dėl mozaikų likimo – palikti jas ar pašalinti – nes dar nepribrendęs laikas tokiam sprendimui.
Lurdo vyskupas J.-M. Micas pažymėjo, kad daug nuo dvasininkų seksualinio smurto ir piktnaudžiavimo nukentėjusių asmenų vyskupijoje kalbėjo apie kančios ir smurto traumų atsinaujinimą, matant prie įėjimo è Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo baziliką esančias M. Rupniko mozaikas. Vyskupas priminė, kad praėjusiais metais su šventovės rektoriumi įsteigė komisiją, kuriai pavesta nuspręsti, kaip atsiliepti į iškilusią labai jautrią problemą. Tarp komisijos narių, be piktnaudžiavimo aukų (ne tik prancūzų), sakralinės dailės ekspertai, advokatai, asmenys iš prevencijos ir kovos su piktnaudžiavimais sferos ir Lurdo šventovės kapelionai. Be to, vyskupas pažymėjo, kad yra skaitęs ir klausęsis minčių, kurias ginčijama tema išsakė kardinolai ir vyskupai, menininkai ir advokatai, nukentėjusieji ir garsiosios Marijos šventovės piligrimai.
„Šventovė trokšta priimti visus, ypač tuos, kurie kenčia, įskaitant nukentėjusius nuo dvasininkų piktnaudžiavimo, nepilnamečius ir suaugusius“, – patikino ganytojas. Anot jo, kenčiantieji ir sužeistieji, kuriems reikia paguodos ir atsiteisimo, turi būti pirmoje vietoje Lurde. Tačiau kadangi daug kam tai atrodo negalima dėl ten esančių mozaikų, tinkamiausias sprendimas būtų jas pašalinti, pažymėjo vyskupas. Jis patikslino, kad tai jo asmeniškas nusistatymas ir kad jis, be to, žino, kad toks nusistatymas neturi plataus palaikymo ir kad yra tam stipriai prieštaraujančių.
Pasak vyskupo, sprendimas, kurio jis imtųsi, būtų daugelio nesuprastas ir sukeltų dar didesnį susipriešinimą. „Kol kas nėra geriausio įmanomo spendimo – jis dar nesubrendo“, – komunikate pažymėjo Lurdo vyskupas, pažadėjęs, kad jis toliau kliausis geros valios žmonių patarimais, kaip rasti tinkamą sprendimą sudėtingam klausimui spręsti.
Vis dėlto, Lurdo vyskupas jau dabar nusprendė sumažinti mozaikų regimumą – per kas vakarą vystančias marijines procesijas jos nebebus apšviečiamos. (SAK / Vatican News)
